Seimas po svarstymo pritarė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektui ir lydimajam teisės aktui, kuriais siekiama efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinti Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.

 Įstatymų projektais griežtinami reikalavimai įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, ir užsieniečių įdarbinimo sąlygos, keičiamos teisės dirbti sąlygos nustatant galimybę dirbti tik turint leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, numatant darbdaviams atsakomybę už įsipareigojimo užsieniečiui mokėti atitinkamo dydžio darbo užmokestį nesilaikymą, taip pat keičiamas kvotos mechanizmas nustatant griežtą kvotą užsieniečiams, atvykstantiems darbo pagrindu.

Numatoma, kad kvotą kalendoriniams metams tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.

„Visada buvau ir esu už kuo mažesnes kvotas, tačiau šiuo atveju, kadangi jau yra sutarimas su socialiniais partneriais, pabandome tokį skaičių. Tai nereiškia, kad bus privalu tokį migrantų skaičių įsileisti. Kvota gali keistis kiekvieną kartą, faktiniai skaičiai gali būti ir 20, ir 10 tūkstančių. Bet maksimali viršutinė riba yra 40 tūkst. darbo migrantų iš trečiųjų šalių“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Užsienio reikalų komiteto išvadas pristatantis Audronius Ažubalis.

Pasak parlamentaro, toks skaičius pasirinktas atsižvelgus į realų darbo rinkos poreikį: „Tai nereiškia, kad kiek darbdaviai pasakė, tiek ir įrašėme į įstatymą. Ne, vyko rimtos derybos, 2024 m. gegužės pabaigoje atliktas papildomas darbo rinkos poreikio vertinimas, nustatytas darbuotojų trūkumas (pasiūla-paklausa), t. y. Lietuvoje pakaktų maksimaliai apie 40 tūkst. darbuotojų, todėl Vyriausybė nusprendė įstatyme atliepti tokio darbo rinkos poreikio dydį. Sakyti, kad verslas labai patenkintas – tikrai taip nėra.“

Ribojimai dirbti Lietuvoje ir toliau nebus taikomi ne tik iš ES, bet ir iš JAV, Japonijos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos atvykusiems užsieniečiams, taip pat aukštos kvalifikacijos specialistams (blue card turėtojams), studijas ar profesinį mokymą Lietuvoje baigusiems užsieniečiams, taip pat leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintiems laikinosios apsaugos turėtojams (ukrainiečiams) ar dėl humanitarinių priežasčių Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams (pavyzdžiui, kai kuriems baltarusiams ir kt.).

Siūlomais pakeitimais numatomos ir kelios kvotos išimtys, kada kvota gali būti viršyta: kai darbdaviai įsipareigoja mokėti užsieniečiams ne mažesnį nei 1,2 BDU* dydžio darbo užmokestį, darbuotojams, kurie gali kurti aukštą pridedamąją vertę Lietuvoje.

„Yra padarytos ir kai kurios išimtys, pavyzdžiui, jeigu darbdavys sutinka mokėti 1,2 BDU (apie 1500 eurų „į rankas“), jis gali atsivežti papildomų darbuotojų. Kita išimtis padaryta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu, kad tiems vidutinės klasės darbuotojams, kurie turi atitinkamus požymius, kad gali dirbti aukštą pridėtinę vertę kuriančiais specialistais, pagal atitinkamus reikalavimus (išsilavinimą ir t. t.), jeigu jiems moka ne mažesnį kaip vieną BDU irgi juos būtų galima atsivežti. Tai jau būtų ne pagalbiniai darbuotojai, samdomi paprastoms veikloms atlikti, bet einama aukštos pridėtinės vertės kūrimo link“, – sakė A. Ažubalis.

Pasak Seimo nario, Vyriausybės pasiūlytą papildomą kvotą, kai išnaudojus bendrąją kvotą, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys (šakinės profesinės sąjungos ir darbdaviai) kartu galės vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti, ir kurios dydis gali būti ne daugiau kaip 20 procentų darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis, pagrindinis svarstyme paskirtas Užsienio reikalų komitetas pasiūlė atidėti metams ir jo įsigaliojimą numatyti 2026 m. sausio 1 d. Jeigu nustatoma papildoma kvota, ji taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams.

„Į žaidimą tiesiogiai įsitraukia ir profesinės sąjungos, kurios nėra linkusios plačiai atverti vartus darbuotojams iš trečiųjų šalių. Čia jau reikės labai rimtų priežasčių darbdaviui ir profesinei sąjungai, sudariusiai kolektyvinę sutartį, derėtis. Teorinė galimybė yra, matysime ateityje, kaip tai bus įgyvendinama“, – pažymėjo A. Ažubalis.

Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad darbdavys, įdarbinęs užsienietį, informaciją apie jį, taip pat apie darbo sutarties nutraukimą turėtų teikti ne tik Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai, bet ir Migracijos departamentui.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektui Nr. XIVP-3635(2) po svarstymo pritarė 100, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė trys Seimo nariai.

*BDU – Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja

Laura Plyniuvienė

Tel. (8 5) 209 6802, mob. 8 612 01345