KTU mokslininkai: Lietuvai pridėtinės vertės kūrimo šaltiniu lieka tik inovacijos

Šiandien verslas negali gyvuoti be inovacijų, kurios skatina įmonės augimą, o jų diegimas gali atverti naujas galimybes, padedančias padidinti pelningumą. Nuolat besikeičiančioje aplinkoje įmonės, kurios nediegia inovacijų, rizikuoja atsilikti nuo konkurentų ir prarasti savo rinkos dalį.

Apie tai, kodėl verslo įmonėms svarbu nuolat tobulėti ir investuoti į novacijas bei mokslinius tyrimus kalba Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) prof., mokslo grupės „Inovacijos ir antreprenerystė“ tyrėja Monika Petraitė bei KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota.

Didžiausia pridėtinė vertė ten, kur mokslas

M. Petraitė teigia, kad į rinką ateina daugybė startuolių, kuriems šiandien Lietuvoje yra itin palankus klimatas. Jie nuolat eksperimentuoja su naujomis, inovatyviomis idėjomis – tokiu būdu vyksta natūrali kaita.

Pasak jos, keičiasi visuomenės prioritetai ir randasi nauji iššūkiai, kuriuos privalome atliepti. Šiandien yra matomas didelis skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio intelekto (DI) taikymo poreikis: „Vyksta didžiulis lūžis ir pokytis, todėl verslas yra priverstas prisitaikyti“.

KTU profesorė Lietuvos verslo investicijas į inovacinę veiklą ir nuolatinį atsinaujinimą vertina teigiamai. „Lietuvos prekybos integracija siekia 160 proc. pasaulio vidurkio. Tai reiškia, kad Lietuva yra labai atvira ir visada susieta tarptautiniais vertės kūrimo grandinių tinklais. Tai yra privalomos inovacijos ir mes tai turime daryti tam, kad išliktume konkurencingi“, – sako ji.

Pasak M. Bulotos, šiandien didžiausia pridėtinė vertė yra kuriama ten, kur yra daugiausia mokslo.

„Pavyzdžiui, chemijos produktų gamyboje (įskaitant biotechnologijas) vieno žmogaus kuriama vertė viršija 136,1 Eur/val., kai apdirbamojoje pramonėje ši suma siekia apie 26 Eur/val. – bent 5 kartus mažiau nei ten, kur yra mokslu grįstas produktas. Natūralu, kad atlyginimai ir toliau augs. Vadinasi, būtina ieškoti, kaip sukurti pridėtinę vertę“, – pabrėžia KTU NIVC vadovas.

Pagrindinis konkurencingumo šaltinis – inovacijos

M. Petraitės teigimu, mums labai svarbu eksportuoti ir mūsų eksportuojanti pramonė yra pagrindinė pridėtinės vertės kūrėja.

Anot jos, anksčiau konkurencinį pranašumą eksporte kūrė mažesni kaštai ir efektyvumas. Tai reiškia, kad įmonės geba valdyti kaštus ir siekdamos išlaikyti konkurencinį pranašumą kaštų kategorijoje, labai daug investavo į organizacinių ir gamybos procesų, žaliavų ir pardavimų valdymo efektyvumą.

„Kadangi pastarieji keleri metai sukėlė dar didesnį darbo jėgos kaštų augimą, konkurencingumo šaltiniai, grindžiami tiek kaštais, tiek efektyvumu, yra išsemti. Geros įmonės padarė viską, ką galėjo“, – pastebi ji.

M. Petraitė aiškina, kad pridėtinės vertės kūrimo šaltiniu lieka tik inovacijos. Ji tęsia, jeigu norime daryti daugiau, turime investuoti į originalius produktus. Tai reiškia, kurti savo technologijas, vystyti savo sprendimus, galutinius produktus vartotojams, prekės ženklus. Su pastaraisiais eiti į tarptautinę rinką, siekiant padidinti savo pridėtinę vertę eksporte ir galėti konkuruoti naujoje kategorijoje su nacionaliniais ir pasauliniais verslais, kurie yra inovatyvūs.

„Iš čia ateina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) poreikis. Mes esame šiek tiek per brangūs, todėl dabar turime galvoti apie tai, kaip išteklius akumuliuoti į originalių, inovatyvių sprendimų kūrimą“, – kalba KTU profesorė.

Ji pastebi, kad tam tikros inovatyvios šakos buvo išskirtos ir ilgą laiką dominavo kaip prioritetinės, pavyzdžiui, biotechnologijos, tačiau visos įmonės turi būti tokios.

„Šiandien atsiranda poreikis kurti savo produktus ir siekti eksporto, todėl reikia suprasti rinkas, naujausias technologijas. Mes kalbame apie inovatyvių produktų kūrimą, kuris padidintų pridėtinę vertę per originalius sprendimus. Jie gali būti apsaugoti intelektinės nuosavybės teise, kuri galėtų tapti konkurenciniu pranašumu“, – aiškina pašnekovė.

Anot M. Petraitės, pagrindinė inovacijų varomoji jėga Lietuvoje yra vidutinės įmonės. Jos turi vidinius išteklius, gamybą, sutvarkytą eksportą ir gebėjimą pritraukti bei akumuliuoti išteklius, kurie yra reikalingi inovacijoms.

„Vidutinėms įmonėms reikia inovacijų, bet, galbūt, jos neturi MTEPI gebėjimų, žinių viduje – nuo produkto dizaino iki rinkų pažinimo technikų, darbo organizavimo ir kt., tad mokslo ir verslo bendradarbiavimo spektras gali būti labai platus, priklausomai nuo įmonės poreikių.

Taip pat ateina socialinių inovacijų poreikis, kai ieškome naujų verslo modelių, kaip įtraukti, aktyvinti visuomenę. Eksperimentuojame su dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi modeliais, siekiant generuoti inovatyvius sprendimus ir idėjas verslui. Taigi, vidutinių įmonių pagrindinis iššūkis – susikurti MTEPI kompetenciją viduje. Mes turime pasirengti inovacijų ekonomikai“, – komentuoja KTU profesorė.

Įgūdžių atnaujinimas

M. Petraitė aiškina, kad pirmas inovacijų ekosistemos vystymo etapas yra strateginė intencija – suvokimas, jog inovacijos yra prioritetas.

Antras etapas yra kompetencijų ugdymas: „Verslo atstovo atėjimas į universitetą dirbti mokslo grupėje, laboratorijoje, kartu daryti tyrimus, gali išugdyti tam tikras kompetencijas. Šiandien specialistų poreikis yra gerokai didesnis nei universitetas gali pasiūlyti. Vadinasi, reikia ugdyti esamus specialistus, suteikti jiems aktualias kompetencijas darbo rinkoje ir tokiu būdu vystyti vidinį bei išorinį gebėjimą“, – sako ji.

„Įgūdžių ir kompetencijų ugdymas sudaro galimybę verslui konkuruoti Europos Sąjungos (ES) mastu. Tokiu būdu formuojasi klasteriai. Galbūt viena įmonė turi žinias, kaip pagaminti tam tikrą elektronikos prietaisą, prototipą, o kita įmonė žino, kaip jį panaudoti medicinai. Tai yra reikalinga tam, kad resursų panaudojimas būtų efektyvesnis“, – teigia M. Bulota.

Pasak jo, kuriant didesnę pridėtinę vertę, reikia įgyti naujus įgūdžius. Jis tęsia, kad svarbu mąstyti ir apie produkto įpakavimą, pardavimą, kokį poveikį jis darys aplinkai: „Akivaizdu, kad identifikuoti galimybes ir kurti pridėtinę vertę neatnaujinant įgūdžių yra labai sunku“.

M. Petraitės teigimu, bendradarbiavimas su verslu remiasi tuo, jog mokslininkai nagrinėja problemas ir siekia pateikti sprendinius, kokių įmonė, galbūt, pati nesugalvoja. Nepaisant to, ji yra atsakinga už savo inovacijų ekosistemos vystymo inicijavimą, strateginių tikslų išsikėlimą ir kryptingą darbą su visais ekosistemos dalyviais.

M. Bulota papildo, kad sėkmingam mokslo ir verslo bendradarbiavimui reikalingas verslo atstovų indėlis. Pasak jo, tai yra dvipusis eismas, žinių mainai.

„Inovacijų diegimas prasideda nuo problemos identifikavimo. Problema gali būti labai paprasta – pasikeitusi situacija rinkoje, pakilę kaštai, prekybos embargas, idėjos, galimybės pamatymas ir kt. Nuo to prasideda resursų akumuliavimas“, – aiškina M. Petraitė.

Inovacines idėjas reikia patikrinti

M. Petraitė pasakoja, kad etapinis inovacijų modelis remiasi tyrinėjimu (angl. exploration) ir eksploatacija (angl. exploitation). Tyrinėjimas – tai paieška, bandymas, inovacijos dizainas, prototipo kūrimas. Universitetas turi išteklius – žmones, technologijas, laboratorijas, todėl jis gali padėti šiame etape.

Kitas etapas yra naudos eksploatacija, gavimas – investicijų grąžos (angl. return on investment) generavimas vyksta per rinką.

„Inovacija yra tai, kas pritaikyta rinkoje ir neša naudą, dažniausiai ekonominę, bet gali būti ir socialinė, pavyzdžiui, aplinkos švarinimas. Kai įveikliname technologiją „x“, ji tampa inovacija. Universitetas siekia, kad technologija „x“ būtų panaudota kiek įmanoma didesniam skaičiui produktų kurti. Mūsų tikslas yra kurti prielaidas produktams atsirasti“, – aiškina M. Bulota.

Pasak M. Petraitės, į inovacinę verslo idėją reikia žiūrėti kaip į eksperimentą, kuris turi praeiti visą inovacijų vystymo kelią. Ji tęsia, jei norime sukurti produktą, verslo modelį, pirmiausia turime patikrinti, ar jis turi potencialą rinkoje, ar atitinka socialines, ekonomines tendencijas, pavyzdžiui, žaliosios bangos, skaitmenizacijos ir kt.

„Su pirmuoju inovaciniu produktu išėjus į rinką, niekas negarantuoja sėkmės. Kiekvienai rinkai reikia adaptuoti savo produktus ir labai dažnai tenka grįžti į MTEPI etapą“, – kalba pašnekovė.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Profesorė teigia, kad mokslininkai gali padėti suformuluoti ir geriau suprasti pačią problemą, nes tik detalizuota problema gali tapti inovaciniu uždaviniu. Vidutinė verslo gyvavimo trukmė – 23 metai, ji yra sutrumpėjusi visame pasaulyje, todėl įmonėms reikia paruoštų sprendimų, kuriais būtų galima pasinaudoti. Verslo interesas yra kuo greičiau pritaikyti sprendimą rinkoje ir pradėti generuoti pajamas.

Ji tęsia, kad startuolių nauda ekonomikoje – jie atlieka labai daug eksperimentų ir išbando savo sprendimus, o esamos įmonės pasiima pasitvirtinusius bei juos įsidiegia į savo veiklą.

„Įmonės turi būti pasirengę diegti inovacijas, o tai prasideda nuo gebėjimų ugdymo. Nėra dienos, kad verslo įmonės nepagalvotų, kaip pritaikyti ir diegti dirbtinio intelekto sprendimus į savo veiklą“, – sako pašnekovė.

Tai reiškia, kad šie gebėjimai yra labai reikalingi, tačiau jie yra tokie nauji, jog jų, praktiškai, niekas neturi. Šiandien trūksta įvairių specialistų – duomenų analitikų, matematikų, programuotojų ir kt.

„Mes siekiame diegti dirbtinio intelekto sprendimus, įtraukti besimokančiuosius į darbo su dirbtiniu intelektu įgūdžių lavinimą, ugdymą, grėsmių atpažinimą ir kt.“, – aiškina ji.

M. Petraitė pastebi, kad inovacijų generavimas bendradarbiaujant reiškia ne tik ugdyti, bet ir dirbti kartu tam, kad būtų pasiektas inovatyvus rezultatas.

„Stengiamės rasti aktyvų partnerystės kontaktą su verslu. Partnerystės idėja diegiant inovatyvius mokymo metodus keliasi ir į kompetencijų atnaujinimą. Nepaisant to, suteikiamos ne tik kompetencijos ir žinios, bet ir de facto – realus darbas kartu kuriant idėjas, jas diegiant ir pasitikrinant, kokia jų sėkmė rinkoje“, – dalijasi KTU profesorė.

Pasak M. Bulotos, verslo įmonės gali naudotis KTU mokslininkų teikiamomis paslaugomis ir tyrimais. Universitete kuriami inovatyvūs, šiandienos ir rytojaus iššūkius atliepiantys mokslo sprendiniai. KTU mokslininkai, vykdydami sutartis užsakomiesiems MTEPI darbams atlikti, kuria ir perduoda tarpdisciplinines žinias bei pažangias technologijas verslui.

Remiantis šia koncepcija, įmonės gali atlikti mokslo, eksperimentinės plėtros ir inovacijų tyrimus, kurti naujus produktus.