2024 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Birželio 7 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas ir komiteto narė Laima Nagienė Tartu dalyvauja Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kuriame kalbama apie bendrą kultūra grindžiamo Baltijos valstybių socialinio atsparumo kūrimą, įvertinamas Baltijos kultūros fondo vaidmuo skatinant kultūra grindžiamą socialinį atsparumą, diskutuojama apie Baltijos valstybių švietimo įstaigų bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia praktika stiprinimą, STEM iššūkius Baltijos valstybėse, aptariamas aukštojo mokslo kvalifikacijų automatinio pripažinimo Baltijos valstybėse ir Beniliukso šalyse status quo.

„Baltijos valstybių kultūrinis bendradarbiavimas skatinamas vykdant kultūrinius projektus ir iniciatyvas, kurie prisideda prie geresnio Baltijos valstybių matomumo, tačiau yra ir daug bendrų iššūkių, pavyzdžiui, savarankiškai dirbančių kultūros darbuotojų statusas, ekologiškesnis kultūros sektorius, ir šiuos iššūkius reikia įveikti. Sekant sėkmingu Šiaurės šalių pavyzdžiu ir toliau diskutuojant apie bendrą Baltijos valstybių prekės ženklą tampa aišku, kad Baltijos valstybės turėtų galvoti apie tai, ko imtis, kad panaši iniciatyva būtų įgyvendinta ir Baltijos valstybėse“, − sako Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.

Atsparumas dažnai siejamas su karine sritimi ir infrastruktūra, tačiau Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį kovodamos su agresoriais. Žmonių vienybė, bendras tikslas ir atsparumas gali padėti išlikti ir kovoti su pačiais baisiausiais iššūkiais. Todėl kultūra, stiprinanti bendruomenės jausmą, ir visuomenės atsparumas yra labai svarbūs.

Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės L. Nagienės, Baltijos jūros regione yra gausu socialinio atsparumo pavyzdžių, o regionas ne vieną amžių buvęs kultūrų kryžkele. „Tokie renginiai kaip Baltijos kelias yra pagrįsti gebėjimu susitelkti nelaimės metu ir įrodo, kad kultūra gali kurti kolektyvinę jėgą, atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti. Šiandien kultūros festivaliai, švietimo mainai ir regioninis bendradarbiavimas yra ne tik būdas paminėti bendrą istoriją, bet ir puoselėti tarpusavio supratimą. Tokie įvykiai ar renginiai gali stiprinti ryšius ir kurti regioninę paramos sistemą, kuria galima pasikliauti krizės metu. Kai žmonės jaučiasi priklausantys didesnei bendrai grupei, kurios narius sieja bendros patirtys ir vertybės, jie yra labiau linkę bendradarbiauti, remti vieni kitus ir siekti bendrų tikslų nelaimės metu. Tad kultūra grindžiamas socialinis atsparumas leidžia pasinaudoti kultūros sudaromomis galimybėmis didinti bendruomenės gebėjimą prisitaikyti ir kurti gerovę nelaimių metu“, – teigia parlamentarė.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko A. Žukausko tvirtinimu, Baltijos valstybių bendradarbiavimas švietimo srityje yra vienas svarbiausių Baltijos Asamblėjos darbotvarkės klausimų. „Baltijos valstybės bendradarbiauja vykdydamos bendrus projektus, kurdamos bendrus produktus, modulius ar programas, vykdydamos studentų ir dėstytojų mainus ir stažuotes, rengdamos seminarus, konferencijas ir kt. Baltijos valstybės susiduria su daugeliu bendrų iššūkių, tokių kaip žinojimo visuomenei reikiamų kompetencijų ugdymas, įtraukumas, skaitmeninė ir žalioji transformacijos, kalbų mokymo pertvarka, nauji profesinio rengimo ir mokymo metodai, individualūs ir lankstūs mokymosi būdai ir kt. Pagrindiniai išliekantys klausimai – tai kokybiško švietimo užtikrinimas visiems, mokytojų rengimas, demografiniai pokyčiai ir su jais susijęs mokyklų tinklų optimizavimas“ – sako A. Žukauskas.

Parengė

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Renata Godfrey

Tel. (0 5)  209 6224

El. p. [email protected]