2024 m. birželio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Trečiadienio rytą vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje valdantieji patvirtino, kad ligšiolinė Vyriausybės pozicija dėl Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo akto patvirtinimo keičiasi, ir Lietuva jo priėmimo nepalaikys.

Birželio 17 dieną ES Aplinkos tarybos posėdyje numatytas galutinis ES Gamtos atkūrimo reglamento patvirtinimas gali nepavykti, jei Lietuva išsakys savo nepritarimą. Vieną kartą taip jau yra įvykę, kai reglamento nepalaikė Vengrija.

„Toks pozicijos pokytis yra visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų išdavystė. Gamtos atkūrimo aktas yra vienas esminių Žaliojo kurso dokumentų, jis išskirtinai svarbus Europos ir Lietuvos gamtai. Dabar mes atsiduriame vienoje gretoje su Vengrija, kur Orbanas naudojasi bet kokia proga skaldyti ir priešinti ES valstybes“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas.

Pasak jo, iki šiol Lietuva buvo viena aktyviausių reglamento palaikytojų ir drauge su kitomis 11 šalių, tarp kurių yra Prancūzija, Ispanija, Estija, Danija ir kitos šalys narės, bandė įtikinti visas bendrijos nares palaikyti šį gamtai ypač reikalingą ir palankų teisės aktą. Europos Parlamentas savo pritarimą jau yra išreiškęs anksčiau, tiesa, Gamtos apsaugos reglamento nepalaikė Europos liaudies partijos frakcija (jai priklauso ir konservatorių deleguojami europarlamentarai iš Lietuvos).

„Viskas atrodo kaip Briuselio ir Vilniaus konservatorių kerštas, kad EP rinkimai jiems nebuvo pakankamai geri. Labai trumparegiška, nes iš tiesų tai yra kerštas sau ir savo vaikams bei anūkams, visoms ateities kartoms ir mūsų planetai“, – sako T. Tomilinas.

Palaikymą gamtos atkūrimo aktui, pasirašydami peticiją, yra išreiškę daugiau kaip milijonas Europos Sąjungos piliečių, tame tarpe ir lietuviai, bei 210 pilietinių organizacijų. Su juo susiję tikslai įtvirtinti ir Lietuvos valstybės ateities planavimo dokumentuose „Lietuva 2050“ bei dabartinės Vyriausybės programoje.

Reglamente įtvirtinami ir kituose ES dokumentuose aptariami tikslai, suteikiamos aiškesnės gairės kaip juos įgyvendinti, numatoma prievolė šalims narėms pasitvirtinti individualius gamtos atkūrimo planus ir imtis jų įgyvendinimo.

„Tai turėjo tapti milžinišku žingsniu Žaliosios Europos link, esminiu lūžiu, kai imamasi spręsti gamtosaugines, klimato kaitos problemas, siekiama tvarios ekonomikos, didesnio augimo ir progreso. Skandalinga, jog koją šiam pokyčiui kiša Lietuva, kuri kaip niekas kitas turi suvokti vieningos Europos svarbą ir visomis išgalėmis to siekti“, – teigia T. Tomilinas.