Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį vyksta į Prahą, kur su Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrais tarsis dėl bendrų transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo. Siekdami toliau gerinti viso regiono susisiekimą ir stiprinti karinio mobilumo jungtis, ministrai ketina pasirašyti bendrą deklaraciją dėl strateginių transporto jungčių plėtros ir finansavimo.

Višegrado šalių grupei šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos organizuojamame susitikime Lietuvos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos transporto ministrai kalbės apie transporto koridoriaus šiaurės–pietų kryptimi svarbą, strateginių ir visai Europai itin reikšmingų transporto projektų „Rail Baltica“ ir „Via Carpatia“ eigą, transporto jungtis su Ukraina.

Ministrai ypatingą dėmesį skirs naujų greitųjų geležinkelių jungčių tiesimui ir esamų geležinkelio linijų modernizavimui Vidurio ir Rytų Europoje. Susitikimo metu bus diskutuojama apie būtinybę stiprinti regioninį bendradarbiavimą, didinti europinį finansavimą ir galimus papildomus finansavimo šaltinius projektams, gerinantiems dvejopos paskirties – karinio ir civilinio – mobilumo jungtis su Europa.

Iki šiol karinio mobilumo jungtims su Europa gerinti Lietuva yra užsitikrinusi 126,7 mln. eurų ES lėšų. Šios investicijos skirtos magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpų iki Lenkijos sienos tiesimo darbams, Kauno oro uostui ir kitiems svarbiems kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektams.

Naujajame transeuropinio transporto tinkle (TEN-T) jau numatyta papildoma Šiaurės–Baltijos jūrų koridoriaus jungtis, užtikrinanti trumpiausią maršrutą tarp Lietuvos, kitų Baltijos šalių ir Ukrainos. Lietuvos siūlymu naujasis TEN-T tinklas papildytas europine geležinkelio vėže į Klaipėdą, jame numatytos naujos karinio mobilumo jungtys tarp Lietuvos ir Lenkijos – nuo Balstogės per Augustavą, Lazdijus ir Alytų iki Vilniaus.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ linijas Lietuvoje ir Lenkijoje planuojama sujungti 2028 m.