2024 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Knygos „Asmenybės okupacijų labirintuose“ autoriaus, Marijampolės Sūduvos gimnazijos gimnazisto Alekso Bartkaus kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti:

 Laba diena, visi susirinkusieji ir girdintys mano žodžius. Šiandien norėčiau kalbėti apie Gedulo ir vilties dienos svarbą.

Šią dieną mes pagerbiame mūsų dvasios milžinus – tremtinius ir politinius kalinius, visus patyrusius okupacines represijas ir žiaurumus. Ši diena liudija ne tik apie mūsų Tautos tragedijas, tačiau ir apie mūsų žmonių valią bei ryžtą. Todėl šiandienos karo Europoje akivaizdoje ši diena įgauna visiškai kitokią prasmę. Šiandien mes turime semtis dvasios ir stiprybės iš mūsų protėvių drąsos ir pasiryžimo. Šiandien mes turime ugdyti savo vidinę valią ir stiprybę. Todėl šiandieną kaip niekada aktualus tampa jaunimo vaidmuo valstybės gyvenime.

Iš asmeninės patirties galiu daug pasakoti apie patriotizmo tarp jaunimo situaciją bei kitus dalykus. Tačiau reikėtų pažymėti tai, jog savo gyvenimo kelią paskyriau Lietuvai – Tėvynei. Savo kasdieniais darbais tai galiu įrodyti. Dar besimokydamas 8 klasėje parašiau ir išleidau savo istorinę knygą „Asmenybės okupacijų labirintuose“, kelis pastaruosius metus aktyviai bendrauju su jaunimu įvairiose mokyklose apie patriotizmą, istoriją ir meilę savo kraštui. Taip pat tenka dirbti su istorijos įamžinimu savo krašte. Šiuo savo pavyzdžiu siekiu skatinti jaunimą veikti. Būti veržliems, drąsiems ir atviriems. Sakyti tai, ką jie jaučia ir galvoja. Tai, kuo jie šiandieną gyvena ir ką šiandieną mąsto. Daryti dėl mūsų brangios Tėvynės, dėl mūsų krašto ir žmonių. Visados tikėjau ir tikiu, kad geras pavyzdys užkrečia.

Todėl kreipiuosi į Lietuvos jaunimą – kurkite ir darykite. Nebijokite griauti senų dalykų ir statyti naujų. Mes esame Lietuvos ateitis. Mes esame rytojus. Raskite savyje ryžto ir susidomėjimo mūsų Tėvynės istorija, savo šeimos patirtimis. Nes valstybė bus tokia, kokią tu pats sukursi. Turime daryti, nes mes privalėsime savo laiku atstovėti savo frontus dėl Tėvynės. Kviečiu jaunimą domėtis ir daryti vardan bendros mūsų ateities. Kviečiu nelikti abejingiems ir kartu kurti dar labiau klestinčią Lietuvą.

Taip pat noriu kreiptis į mūsų didvyrius, dvasios milžinus – tremtinius ir politinius kalinius. Jūsų auka vardan mūsų Tėvynės niekados nebus pamiršta. Jaunimas nuo mažų dienų žino tremtinių auką vardan mūsų valstybės. Šiandien žemai lenkiuosi visiems, kuriems teko iškentėti tokias sunkias dienas vardan to, kad šiandien tokie kaip aš galėtų kurti ir statyti mūsų brangią Tėvynę.

Gedulo ir vilties diena yra itin svarbi šiandieną dar ir todėl, kad mūsų broliai ir sesės Ukrainoje šiandien patiria tai, ką jau kelis šimtus metų neša rusų imperijos. Todėl turime nepailsti ir toliau remti Ukrainos kovą su okupantais. Privalome ir toliau padėti didžiai ukrainiečių tautai susigrąžinti tai, kas iš jų buvo atimta krauju.

Birželio 14-oji, diena, kai kiekvienas iš mūsų privalome susimąstyti apie laisvės svarbą mūsų gyvenime. Ką mes kiekvienas galime padaryti, kad reikalui esant tą laisvę apgintume. Šiandien visi turime stoti Tėvynės darban taip, kaip anuomet stojo mūsų bočiai. Šiandieninių aktualijų akivaizdoje privalome kur kas labiau susiimti ir Tėvynei atiduoti kur kas daugiau nei prieš tai. Esu tikras, kad mūsų brangioji Lietuva to verta.

Ačiū mūsų laisvės sargams tremtiniams, rezistentams, savanoriams, partizanams, sukilėliams ir visiems, kurie per ilgus šimtmečius saugojo ir gynė mūsų žmonių laisvę.

Ačiū.