Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo Gedulo ir Vilties dienos minėjime su Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ nariais, kuris tradiciškai vyko Rumšiškių Liaudies buities muziejuje.

Savo kalboje premjerė pažymėjo, kad visoje mūsų sudėtingoje istorijoje žmonių patirtys prie Laptevų jūros išsiskiria savo žiaurumu ir kentėjimais.

„Žmonės, kurie sugebėjo tą pragarą atlaikyti, yra patys stipriausi. Be galo sunku tą atlaikyti tiek fiziškai, tiek morališkai, nepalūžti, žinoti, kas esi, nepakeisti savo įsitikinimų ir tik dar labiau mylėti Tėvynę, iš kurios be jokio pagrindo tave išvežė tūkstančius kilometrų į atšiaurius kraštus, – sakė I. Šimonytė.

Ministrė Pirmininkė pabrėžė, kad Kremliaus invazija į Ukrainą įrodo, kad aplinka, kurioje mes gyvename šiandien, deja, smarkiai nepasikeitė ir imperialistinės ambicijos, kurios ne vieną kartą mums atnešė skausmą, kančias ir ašaras, niekur nedingo, todėl dabar mums svarbiausia dirbti ir daryti viską, kad Ukraina kuo greičiau laimėtų šį karą.

„Minime ne tik gedulo, bet ir vilties dieną. Šalia gedulo yra viltis, kad gėris nugali blogį. Gėris nugalėjo blogį čia, o dabar privalome tą gėrį išlaikyti bei užtikrinti, kad jis nugalėtų ir kitur“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Minėjime Rumšiškėse buvo deklamuojamos eilės, skambėjo patriotinės dainos, įvyko dailininkės Jūratės Bičiūnaitės-Masiulienės iliustracijų jos knygai „Jaunystė prie Laptevų jūros“ pristatymas, arkties tremtinės Mildos Prasauskaitės-Jurkonienės ekslibrių pristatymas taip pat atidaryta fotografo Alberto Švenčionio nuotraukų iš ciklo „Susitikimai“ paroda.

Visuomeninė organizacija Laptevų jūros tremtinių brolija įkurta 1992 m. Ji vienija 1941 m. iš Lietuvos į Arkties Jakutiją nutremtus ir iš ten sugrįžusius žmones.

Brolijos veiklos pagrindiniai tikslai – kaupti ir skleisti žinias apie vykdytą Lietuvos žmonių genocidą, liudyti apie įvykdytus žiaurumus, perduodant valstybei saugoti dokumentus, daiktus ir patirtų netekčių liudijimus, ginti nukentėjusiųjų teises, patriotiškai auklėti jaunimą.