2024 m. birželio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

„Mums yra sakoma, kad šunys vedliai asmenims, turintiems regos negalią, yra prabangos prekė“, – tokia fraze susitikimą Seime pradėjo aklųjų ir silpnaregių atstovai. Apie tai, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių nekompensuoja šunų vedlių įsigijimo išlaidų, apie diskriminacijos apraiškas šiems pagalbininkams ir apie tokių šunų socialinį bei emocinį vaidmenį asmenims, turintiems regos negalią, Lietuvoje viešintys Europos šunų vedlių federacijos atstovai Seime diskutavo su Seimo nariu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotoju Luku Savicku.

„Europos šunų vedlių federacija vienija 62 organizacijas iš 29 valstybių. Tačiau Lietuvos šiame sąraše nėra“, – sako Europos šunų vedlių federacijos prezidentas Deividas Adamsas Honas (David Adams Hon) ir pabrėžia, kad šunys pagalbininkai reikalingi ne tik regėjimo negalią turintiems,  bet ir kurtiesiems, diabetu sergantiems asmenims, nes specialiai žmogui lydėti ir vesti paruošti šunys padeda jiems būti nepriklausomais, mobiliais, įsilieti į visuomeninį gyvenimą.

„Šuo suteikia nepriklausomybę ir patogumą, kad neregys galėtų išeiti iš namų. Tai turi įtakos ir žmogaus psichinei sveikatai: jei tu gali išeiti, tu gali dirbti. Žmogus nebėra auka, jis yra – asmenybė. Šuo vedlys padeda socializuotis, žmonės nori prieiti, pakalbinti, paklausti kaip tu jautiesi“,  – susitikimo metu apie šunų vedlių vaidmenį negalią turinčio žmogaus gyvenime pasakojo Europos šunų vedlių federacijos vykdančioji direktorė Džeinė Ričards (Jane Richards).

Deja, Lietuvoje šiuo metu tėra vos pora šunų vedlių, kurie yra įsigyti asmeninėmis lėšomis. O nuo šių metų įsigaliojusiame Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme pirmą kartą reglamentuotas šuns pagalbininko statusas. Numatoma, kad asmenys su negalia, lydimi akredituotų šunų pagalbininkų, turi teisę patekti į viešąją erdvę, visuomeninės ir kitos paskirties pastatus ir būti juose, naudotis viešuoju transportu. Praktikoje šia teise gali pasinaudoti tik į Lietuvą atvykę užsieniečiai, nes Lietuvoje tokie šunys nėra įperkami.

Tokio šuns rengimas trunka dvejus metus, kad gautų sertifikuoto pagalbininko pažymėjimą, šunys turi išlaikyti egzaminus. Specialiai darbui su žmonėmis, turinčiais negalią, paruošto šuns kaina vidutiniškai svyruoja nuo 25 iki 30 tūkstančių eurų, o jo įsigijimas iš valstybės biudžeto nėra finansuojamas, nors tokia praktika taikoma kitose šalyse.

„Mūsų lūkestis, kad šunys vedliai būtų viena iš žmogaus su negalia pagalbos priemonių dedamųjų. Tačiau mums pradėjus apie tai garsiau kalbėti, išgirdome atsaką, kad tai yra prabangos prekė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsitikinimu, neregiui turi užtekti mobiliojo ryšio programėlės, kuri jį naviguotų ir padėtų orientuotis aplinkoje, tačiau mes su tuo nesutinkame. Nei programėlė, nei baltoji lazdelė tam tikrose situacijose neregiui nepadeda, o specialiai parengtas šuo yra nepamainoma pagalba visuomet“, – savo poziciją dėl pagalbos asmenims, turintiems regėjimo negalią, dėsto Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis ir taip pat kelia klausimą, kodėl valstybė išgali skirti subsidijas perkantiems mažiau taršius automobilius, bet negali prisidėti finansuodama pagalbos priemonę žmonėms su negalia, kuri jiems ne tik suteiktų daugiau judėjimo laisvės, bet ir leistų integruotis į darbo rinką bei kurti pridėtinę vertę.

Į susitikimą su Europos šunų vedlių federacijos bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais pakviestas Seimo narys L. Savickas sako, kad jei yra poreikis net ir labai specifinei pagalbos priemonei, ji turi būti apsvarstyta ir prieinama žmogui. Negali būti jokios diskriminacijos nei dėl galimybės gauti pagalbą, nei dėl galimybės ją įpirkti. Tuo labiau, pasak politiko, apie galimybę finansuoti šunų vedlių įsigijimą ir rengimą, reikia pradėti diskutuoti iš anksto, nes vien jų paruošimo terminai yra gana ilgi.

„Liūdna, kad Europoje jau seniai radus būdą, kaip padėti žmogui įveikti negalios keliamus sunkumus, Lietuvoje sprendžiant tokį jautrų klausimą vis dar liekame užribyje, o žmonės palikti patys ieškoti sprendimų savo jėgomis. Pagaliau turime keisti tokį požiūrį ir užtikrinti, kad būtų prieinama ne tik būtinoji pagalba, bet ir visas priemonių paketas, leidžiantis pagerinti gyvenimo sąlygas, pradedant nuo profesionalios pagalbos, prieinamų medikamentų iki integracijos į visuomenę. Tam visų pirma turime drąsiai apie ta kalbėti, diskutuoti, remtis kitų šalių gerąja praktika. Pritariu, kad turime sėstis prie stalo ir pradėti diskutuoti apie teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų valstybės finansavimą šunų vedlių rengimui ir įsigijimui“, – po susitikimo su aklųjų ir silpnaregių atsovų delegacija sakė Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys L. Savickas.

Susitikimo metu daug dėmesio skirta ir dar vienam opiam klausimui – šunų vedlių patiriamai diskriminacijai. Dažnai akląjį lydinčio šuns nenorima įleisti į valstybines įstaigas, poliklinikas, ligonines, taip pat į muziejus ar net viešąjį transportą ar taksi. Todėl pasak ekspertų, ypač svarbus  visuomenės švietimas apie tokio šuns vedlio vaidmenį ir svarbą.

Pridedamos Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova).

Daugiau informacijos:

Seimo narys Lukas Savickas

Mob. 8 698 42 655

El. p. [email protected]