2024 m. birželio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Europos aplinkos ministrai pagaliau įveikė kai kurių šalių pasipriešinimą ir galutinai šiandien patvirtino istorinį Gamtos atkūrimo aktą, reglamentą, kuris saugos mūsų miškus, pievas, ekosistemas ir paliks ateities kartoms didelį turtą. Šis teisės aktas yra kertinis, norint pasiekti Paryžiaus susitarimo klimato tikslus. Europa yra geriau pasiruošusi įveikti didžiausius šio amžiaus iššūkius – rūšių nykimą ir klimato kaitą. Be biologinės įvairovės nebus nei derlingos žemės, nei švaraus oro, nei geriamojo vandens.

Seimo Europos reikalų komitetas penktadienį neleido Lietuvai pakeisti pozicijos dėl Gamtos atkūrimo akto. Seimo nariai gavo virš 850-ies piliečių pasirašytą laišką ir jų spaudimas suveikė. Lietuva nestojo į Vengrijos pusę ir nekeitė savo pritarimo Gamtos atkūrimo aktui.

Toks pavojus buvo iškilęs praeitą savaitę, ruošiantis Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje numatomam galutiniam Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo reglamento patvirtinimui. Anksčiau už jį balsavo Europos Parlamentas. Tiesa, tada užteko daugumos ir be didžiausios Europos liaudies frakcijos palaikymo (EPP).

Gamtos atkūrimo aktas – tai vienas kertinių Žaliojo kurso teisės aktų. Paskutinį kartą šio reglamento patvirtinimas buvo atidėtas, nes paskutinę minutę Vengrija atšaukė savo pritarimą šiam teisės aktui.

ES Gamtos atkūrimo reglamentas yra išskirtinai svarbus Lietuvos ir Europos gamtai. Reglamentu iš esmės dar kartą įtvirtinami kitais susitarimais sutarti tikslai, tačiau suteikiamos aiškesnės prielaidos juos įgyvendinti. Jį patvirtinus, šalys turės sudaryti individualius gamtos atkūrimo planus.

Lietuva yra viena iš 11 šalių, kartu su Airija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Čekija, Liuksemburgu, Estija, Danija, Slovėnija ir Kipru, kurios prieš 2024 m. birželio 17 d. posėdį išreiškė aktyvų reglamento palaikymą ir iki šios dienos ragino kitas šalis palaikyti šį gamtai labai svarbų teisės aktą.