Seimas šiandien pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtam Laikinojo solidarumo įstatymo (LSĮ) pakeitimo projektui, kuriuo solidarumo įnašo mokėjimas yra pratęsiamas 2025 metų mokėjimo laikotarpiui.
„Laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo pratęsimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nes rusijos tebevykdomas karas prieš Ukrainą turi reikšmingą poveikį bendram saugumo lygiui regione. Pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių gynybai stiprinti, tad šiuo sprendimu reikšmingai prisidedame prie šio tikslo“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Laikinojo solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos. Įstatymas taikomas tik tai neplanuotai kredito įstaigų palūkanų pajamų daliai, kuri nėra sietina su verslo sprendimais.
rusijai pradėjus neišprovokuotą karą Ukrainoje, išaugus infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko ECB sąskaitose. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams moka palūkanas.
Dėl didžiulio ir neįprasto tokiu atveju likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomos neplanuotomis.
Už 2023 metus bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, prognozuojama, kad už 2024 metus finansų įstaigos perves panašią sumą. O pratęsus laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą 2025 metams ir taikant 2019–2022 m. lyginamąjį laikotarpį laikinojo solidarumo įnašo bazei apskaičiuoti – dar 60 mln. eurų.
Lietuvos banko duomenimis, šalies bankų sektoriaus 2023 m. pelno rodikliai lyginant su 2022 m. yra išaugę daugiau negu dvigubai, t. y. nuo 491 mln. eurų iki 986 mln. eurų. rusijos karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 1 mlrd. eurų.
Iš laikino solidarumo įnašo finansuojama ir toliau planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingus oro uostų ir jūros uosto plėtros bei atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus.