2024 m. birželio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Seimas priėmė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas, pagal kurias solidarumo įnašo mokėjimą sutarta pratęsti vieniems metams – 2025 metų mokėjimo laikotarpiui. Numatoma, kad šis bankų solidarumo įnašas bus planuojamo steigti Valstybės gynybos fondo dalis.

Už 2023 m. bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, prognozuojama, kad už 2024 m. finansų įstaigos perves panašią sumą. Pratęsus laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą 2025 m. ir taikant 2019−2022 m. lyginamąjį laikotarpį laikinojo solidarumo įnašo bazei apskaičiuoti, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, kitais metais tikimasi surinkti apie 50−70 mln. eurų papildomų pajamų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad dvigubai neįprastai išaugę bankų pelnai buvo nulemti ne tiek bankų priimamų sprendimų, bet pastarųjų metų ekonominių, geopolitinių veiksnių ir veiksmingo atsako į juos. „Šis sprendimas nėra labai malonus, nes laikinumą buvome apibrėžę dvejiems metams. Tačiau tos išskirtinės aplinkybės tebesitęsia ir šis indėlis iš bankų sektoriaus stiprinant gynybą labai reikalingas ir prasmingas“, − pabrėžė Seimo komiteto vadovas.

Kaip numatyta svarstomame Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte, planuojamo Gynybos fondo lėšomis bus siekiama įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti, finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektus, įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3836(2) balsavo 110 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 10 parlamentarų.