Seimas po svarstymo pritarė principinės Lietuvos kariuomenės struktūros pakeitimams

Seimas po svarstymo pritarė nuolatinės principinės kariuomenės struktūros pakeitimams (siūloma į principinę kariuomenės struktūrą įtraukti divizijos dydžio karinį junginį, kitus junginio ir dalinio sąvokas atitinkančius karinius vienetus ir jais sukomplektuoti reikiamą krašto apsaugos sistemos personalo skaičių (patikslinti pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičių, atsižvelgiant į Seimui pateiktą svarstyti naujos redakcijos Karo prievolės įstatymo projektą).

Siūloma principinę kariuomenės struktūrą papildyti nauju kariuomenės junginiu – Pėstininkų divizija. Numatoma papildyti Lietuvos pajėgumus artilerijos pulku, bus formuojamas karaliaus Mindaugo tankų batalionas, inžinerijos bataliono struktūra pakeista į pulko struktūrą.

Svarstymo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete metu nuspręsta pritarti siūlymui į Principinę kariuomenės struktūrą į specialiųjų operacijų pajėgas, greta jau esamų Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono ir Ypatingos paskirties tarnybos, įtraukti Kovinių narų tarnybą, Mokymo ir kovinės paramos centrą.

„Dokumentas yra iš pažiūros labai matematiškas – skaičiukai, struktūros. Bet iš tikrųjų tai yra lietuviškosios divizijos vaizdas taip, kaip ji atrodo, kokia yra jos organizacija, kokie sukuriami padaliniai, daliniai, kokie bus nustatomi dalinio statusai, ar nenustatomi. Šis dokumentas duoda aiškumą kariuomenės vadovybei, kokia gi ta divizija bus kuriama. Taip pat tai yra reikalinga apskaičiuojant pajėgumus, kiek karių reikia“, – teisės aktui pritarė Seimo narys Valdas Rakutis.

Įstatymo projekte numatyta, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliotų toks ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų karių skaičius:

1) aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius – nuo 2 500 iki 5 000;

2) rezervo karių skaičius – iki 2 000.“

Nuo 2026 m. sausio 1 d. bendras ribinis karių skaičius būtų nustatomas nuo 20 840 iki 29 380. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 11 400 iki 15 600;

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 240 iki 7 040 per metus, iš šio skaičiaus: pašaukiamų į 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 400 iki 4 400, pašaukiamų į 3 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, įgijusių Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), – nuo 50 iki 100;

3) ribinis karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 5 000 iki 6 300;

4) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 440.

Po svarstymo Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3831(2) pritarė 108, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė trys Seimo nariai.

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-06-18 15:13
Politika Krašto apsauga, saugumas
Kontaktinis asmuo
Seimo kanceliarijos
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Saulė Eglė Trembo
Tel. (8 5) 239 6203, el. p. [email protected]