2024 metais minime 80-ąsias didžiojo pasitraukimo iš Lietuvos metines. Lietuviai buvo ne vieni – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukė daug Rytų Europos gyventojų. Nuo birželio 26 d. iki rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apie pabėgėlių patirtis lemtingais jų gyvenimo metais lankytojams pasakos paroda „Išblokštieji“.

„Išblokštieji“ – tai žodis, kuriuo save apibūdindavo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš Lietuvos pasitraukę žmonės. Pasitraukimas jiems reiškė esminį gyvenimo lūžį. „Daugeliui karo išblokštų žmonių skaudžiausią ir neišdildomą įspūdį paliko karo ir okupacijos sąlygomis pasitraukimas iš savo krašto: tėvynėje normaliai praleistos gyvenimo dalies užbaigimas ir politinio pabėgėlio be tėvynės gyvenimo pradžia“, – po kelių dešimtmečių rašė JAV lietuvis pedagogas, publicistas Petras Maldeikis.

Parodoje išblokštųjų patirtis liudija įvairiausi eksponatai: nuo traukinio bilieto iki plaučių nuotraukų, nuo dainų sąsiuvinio iki laivuose išleistų laikraščių. Pabėgėlių kelias buvo ilgas, kupinas kontrastų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vakarų Europoje, į kurią jie atkako, trūko maisto ir paprasčiausių prekių, tvyrojo grėsmė žūti per bombardavimus. Karui Europoje pasibaigus, laikinaisiais namais daugeliui pabėgėlių tapo išvietintųjų asmenų stovyklos (angl. displaced persons, DP) Vokietijoje ir kitose šalyse. Vis dėlto anksčiau ar vėliau DP stovyklų gyventojams tekdavo jas palikti, vėl leistis į kelionę. Šie žmonės pasklido po kelis žemynus.

Giliau įsijausti į išblokštųjų patirtis padės specialiai šiai parodai sukurti menininkių Linos Šlipavičiūtės ir Margaritos Valionytės darbai. Dailininkė L. Šlipavičiūtė, daugeliui pažįstama dėl gatvės meno darbų, siekė DP stovyklų atmosferą perteikti uždaroje parodos erdvėje. Trafaretine technika sukurtą neofreską įkvėpė fotografija iš 1947 m. Hamburge, Vokietijoje, išleisto albumo „DP Baltic Camp at Seedorf, 1946–1947“ („Baltijos šalių DP stovykla Zėdorfe 1946–1947 m.“), sudaryto žurnalistės Salomėjos Narkeliūnaitės. O jaunosios kartos menininkės M. Valionytės animacijos, video kūriniai paremti trijų JAV lietuvių – Irenos Arnauskaitės-Grigaitienės, Juozo Gailos ir Juozo Kapačinsko – atsiminimais, išsaugotomis nuotraukomis. Lietuvą jie paliko skirtingo amžiaus, tad kūriniuose išblokštųjų kasdienybė DP stovyklose ir kitur atsiveria iš skirtingų perspektyvų.

Parodos eksponavimo laikotarpiu bus organizuojami edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, taip pat renginiai lietuvių ir ukrainiečių diasporų atstovams, siekiant reflektuoti jų migracijos patirtis. Paroda parengta lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis.

Birželio 26 d., trečiadienį, 17.00 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje.

Parodos organizatorė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Partneris – Lituanistikos tyrimo centras, JAV. Paroda iš dalies finansuota Lietuvos kultūros tarybos.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija