Birželio 19 d. Sapiegų rūmuose įvyko pirmoji metinė Lietuvos kultūros įstaigų vadovų konferencija, kurios tema – „KULTŪRA: lyderystė pokyčių akivaizdoje“. Ši konferencija tapo reikšmingu įvykiu kultūros sektoriui, suburiančiu įvairių kultūros sričių vadovus diskutuoti apie kultūros vaidmenį ir lyderystę šiuolaikinių iššūkių kontekste.
Kultūra kaip vertybė
Konferenciją atidarė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, pabrėžusi, jog pokyčiai yra neatsiejama gyvenimo dalis, todėl kultūros sektorius turi būti jiems pasiruošęs. Ji akcentavo tinklaveikos svarbą tarp kultūros įstaigų ir profesinio tobulėjimo galimybes, kurios atsiveria tokių renginių metu. Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė šią konferenciją įvardijo kaip istorinį įvykį ir prasmingos tradicijos pradžią. Akcentuota kultūros galia telkti ir lyderiauti. Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys pasidžiaugė neseniai priimtu Kultūros politikos pagrindų įstatymu bei pabrėžė kultūros, kaip horizontalaus vertybinio elemento, svarbą. Šis įstatymas užtvirtina kultūros vaidmenį sprendžiant įvairius iššūkius ir kuriant ilgalaikius kokybinius pokyčius visuomenėje.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Pikčienė ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas, istorikas Karolis Zikaras akcentavo, kad kultūra nėra tik menas ar istorija – tai žmonių savimonė ir bendruomenės dvasia, kuri krizės akivaizdoje tampa ypač svarbi. Pandemija ir karo grėsmė parodė, kaip kultūra geba būti atspari ir išlaikyti gyvybingumą net sudėtingiausiomis sąlygomis. Kultūros istorikas Aurimas Švedas papildė, kad kultūra moko gyventi su netikrumu ir baime, skatina kūrybiškumą ir inovacijas, kurios yra būtinos tapatybės stiprinimui bei ilgaamžiškumui. Tai yra ne tik ekonominis variklis, bet ir vidinė jėga, kuri formuoja mūsų vertybes ir būdą matyti pasaulį.
Kultūros išsaugojimo ir skaitmeninimo iššūkiai
Kultūros išsaugojimo svarba karo akivaizdoje yra neįkainojama, kaip pabrėžė viešnia iš Ukrainos - Olena Honcharuk, Dovzhenko kino centro Filmų muziejaus direktorė. Ji teigia, kad kultūrinė veikla yra būdas išgyventi, padeda išlaikyti orumą ir tautinę tapatybę net ir sunkiausiomis sąlygomis. Krizių metu kultūra suteikia erdvę išreikšti emocijas, dalytis išgyvenimais ir rasti prasmę netikrumo akivaizdoje. Olena pabrėžė kultūros paveldo išsaugojimo svarbą ir fiziniu pavidalu. Tai ne tik užtikrina galimybę išlaikyti kolektyvinę atmintį, bet ir suteikia vilties krizės metu.
Apie kultūros išsaugojimą jį skaitmenizuojant kalbėta ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės Rūtos Kačkutės moderuojamoje diskusijoje. Atkreiptas dėmesys, kad skaitmenizuojant kultūrą atsiveria durys į pasaulines auditorijas. Tačiau tai reikalauja aukštos kokybės turinio, kuris atlieptų vartotojų poreikius bei visuomenės aktualijas, ir aukštų standartų jį pateikiant. Kaip pastebėjo Aušrinė Žilinskienė, šiuose procesuose taip pat svarbus nuolatinis techninis palaikymas ir strateginis planavimas, siekiant išlaikyti tęstinumą ir užtikrinti, kad skaitmeninis turinys visada būtų patrauklus ir patogiai prieinamas kiekvienam kultūros vartotojui.
Vadovai – pokyčių iniciatoriai
Kultūros įstaigų vadovų vaidmuo inicijuojant pokyčius yra ypač svarbus. Pokyčių fasilitavimo bendrovės „Shibui“ vadovas Kęstutis Vingilis akcentavo, kad vadovai turi ne tik reaguoti į kylančius iššūkius, bet ir inicijuoti pokyčius, nebijodami galimos nesėkmės. Jie turi eksperimentuoti ir ieškoti naujų sprendimų, kurie padėtų organizacijoms tapti bendruomenės atramos taškais krizės metu. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas pridūrė, kad pokytis turi būti įrašytas į vadovo darbo knygą, o ne tiesiog skambus lozungas. Jis ragino kultūros įstaigų vadovus drąsiai judėti pokyčių link, nepaisant to, kad tie pokyčiai įgyvendinami lėtai ir reikalauja nuolatinių pastangų.
Diskusijoje, kurią moderavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Navickienė, buvo užtvirtinama Arūno Gelūno išsakyta mintis, kad „kuriant aukščiausio lygio kultūrinį turinį, svarbiausia dedamoji dalis yra žmonės“. Įgyvendindami pokyčius įstaigoje vadovai turi užkrėsti savo komandas idėjomis ir vertybėmis. Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė pabrėžė, kad darbuotojai turi jaustis didesnio proceso dalimi ir matyti savo darbo rezultatą, o ne tik atlikti tam tikras funkcijas. Strategija, vizija ir misija turi būti kuriamos kartu su darbuotojais, nes be jų indėlio nėra vertės. Šis kolektyvinis darbas ir bendras tikslas padeda užtikrinti darbuotojų įsipareigojimą ir motyvaciją pokyčius įgyvendinti. Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis antrino teigdamas, kad vadovas į įstaigą ateina jau turėdamas išsikeltus tikslus ir veiklos viziją, bet jais turi gebėti užkrėsti ir savo komandą. Kultūros įstaigos dažnai pritraukia žmones, ieškančius prasmės ir norinčius palikti teigiamą pėdsaką, todėl jų įtraukimas, pasitikėjimas ir laisvė yra esminiai komponentai pozityviai ir motyvuojančiai atmosferai kurti.
Kultūros lyderystė
Rytų Europos centro direktoriaus Lino Kojalos ir istoriko Roberto Petrausko diskusijoje apie geopolitinius iššūkius buvo teigiama, kad istorijoje yra daug pamokų, į kurias turėtume atsižvelgti dabar norėdami išvengti tų pačių klaidų. Kartu buvo pabrėžtas neabejotinas kultūros vaidmuo formuojant tautos tapatybę ir atsparumą tokiose situacijose.
Renginio pabaigoje vadovai ir ekspertai išreiškė optimizmą ir pasiryžimą tęsti savo darbą, stiprinti bendradarbiavimą ir kurti kokybišką kultūrą, kuri būtų prieinama visiems. Ši konferencija ne tik sustiprino kultūros sektoriaus vadovų ryšius, bet ir suteikė naujų idėjų bei įkvėpimo, kaip efektyviai spręsti šiuolaikinius iššūkius, nes istorija ne kartą parodė, kad kultūra gali būti atspari net esant sunkiausioms sąlygoms ir ji puikiai gali prisiimti lyderystę pokyčių akivaizdoje.
—
Konferencija buvo organizuojama vykdant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“. Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Projekto įgyvendintojai dėkingi Sapiegų rūmų šeimininkams už svetingą priėmimą ir konferencijoje užmegztus bendradarbiavimo ryšius.
Nuotraukų autorius Mantas Repečka.