Net ir keičiantis rinkos bei supančios aplinkos sąlygoms, Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) indėlis pernai į valstybės biudžetą išliko rekordiškai aukštas. Paskirtų dividendų ir pelno įmokų suma už 2023 metų rezultatus sudarė 185,8 mln. eurų. Skaičiuojant su VVĮ mokamais netipiniais mokesčiais 2023 metais valstybės biudžetas buvo papildytas 231,3 mln. eurų. Reikšmingai augo kapitalo grąžos rodiklis, kuris pirmą kartą per visą stebėjimo laikotarpį pasiekė dviženklę reikšmę, t.y. 10,8 proc.
Kaip teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, valstybės valdomos įmonės atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų ekonomikoje. Jos ne tik kuria pridėtinę vertę ir užtikrina svarbių paslaugų teikimą, bet taip pat prisideda prie šalies nacionalinio saugumo.
„Per daugiau nei trejus metus valstybės valdomų įmonių skaičius buvo optimizuotas nuo 49 iki 34, o grynasis šių įmonių pelnas praėjusiais metais buvo 40 proc. didesnis nei 2022 m. Akivaizdu, kad kvalifikuotas, skaidrus ir kompetentingas šių įmonių valdymas veda į pilnesnį šalies biudžetą, o tai reiškia, kad ir į visų piliečių gerovę“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Valdymo koordinavimo centras, Vyriausybės įsteigta analitinė bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo įstaiga, kasmet vertina valstybės įmonių pasiekimus ir teikia rekomendacijas.
Pasak centro vadovo Vido Danieliaus, praėjusiais metais net 95 proc. VVĮ dirbo pelningai, o visos VVĮ, įvertinus netipinių mokesčių įtaką, bendrai uždirbo net 610,1 mln. eurų grynojo pelno.
„Sėkmingai įgyvendinama VVĮ pertvarka ir aukščiausių valdysenos standartų taikymas lemia, kad kasmet nuosekliai gerėja įmonių rezultatai. VVĮ naudojasi valstybės suteiktu kapitalu, tai yra visų mūsų turtu, todėl ir visuomenė turėtų būti suinteresuota kuo didesne šio kapitalo grąža ir efektyviu panaudojimu“, – aiškina V. Danielius.
Didelę įtaką bendriems valstybės valdomų įmonių rezultatams turėjo energetikos sektorius. Net 56,5 proc. visų VVĮ apyvartos sudarė AB „Ignitis grupė“ pardavimo pajamos. Tiesa, energetikos sektorius labiausiai remiasi ir skolintu kapitalu – 2023 metų pabaigoje šio sektoriaus finansiniai įsipareigojimai sudarė 80,5 proc. nuosavo kapitalo.
Pastebimas ir susisiekimo sektoriaus atsigavimas. Nuo 2020 metų daugiausiai susisiekimo sektoriui neigiamos įtakos turėjo COVID-19 pandemija, prasidėjęs karas Ukrainoje ir su tuo susijusios sankcijos. 2023 metais dešimt į VVĮ portfelį įtrauktų susisiekimo sektoriaus įmonių, įvertinus netipinių mokesčių įtaką, uždirbo net 89,9 proc. daugiau grynojo pelno – 71,1 mln. eurų. Į valstybės biudžetą paskirta dividendų ir pelno įmokų suma už 2023 metus, siekusi 45,3 mln. eurų, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, padidėjo reikšmingiausiai iš visų VVĮ sektorių.
„Per beveik dešimtmetį VVĮ mokami dividendai, pelno įmokos ir netipiniai mokesčiai valstybei daugiau nei padvigubėjo. Prie to prisidėjo skaidri nepriklausomų valdybų atranka bei veikla, keliami ambicingi tikslai bei diegiamos gerosios valdysenos praktikos. Kasmetinė įmonių stebėsena, vertinimas bei reitingavimas padeda įmonėms augti bei pasilyginti tarpusavyje“, – tikina V. Danielius.
Pastaruosius kelerius metus valstybės valdomų įmonių renkamuose kolegialiuose valdymo ar priežiūros organuose nepriklausomų narių skaičius jau sudaro daugiau nei 60 proc. Įmonės taip pat aktyviai siekia socialinės atsakomybės, moterų dalis valdymo organuose pastaruosius trejus metus viršijo 30 proc. Visgi, tik dviem iš 34 valstybės valdomų įmonių vadovauja moteris.
Valstybės valdomose įmonėse pernai dirbo kiek daugiau nei 26,5 tūkst. darbuotojų, įmonės valdė 12,8 mlrd. eurų turto.
Dvi valstybei atstovaujančios institucijos – finansų ir susisiekimo ministerijos – valdo didžiąją dalį VVĮ portfelio. Šių ministerijų, kaip valstybei atstovaujančių institucijų, priimami sprendimai turi išskirtinę įtaką įmonių veiklos rezultatams.