2024 m. birželio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komiteto posėdyje pristatyta „Google“ užsakymu atlikta „Implement Consulting Group“ studija atskleidė milžiniškas ekonomines galimybes Lietuvai, susijusias su generatyviniu dirbtinio intelekto (DI) taikymu. Tyrimas, apimantis 10 Vidurio ir Rytų Europos valstybių, numato 100 mlrd. eurų vertės ekonomines galimybes dešimties metų laikotarpiui visam regionui.

Komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata pabrėžė: „Jeigu Lietuvoje viskas taip pradėtų realizuotis, tai mums nereikėtų jokio gynybos fondo. Automatiškai būtų generuojami milijardai, kurių mums trūksta savo šalies gynybai.“

„Implement Consulting Group“ partneris Martin‘as H. Thelle, pristatydamas atliktą tyrimą, pažymėjo šiuos pagrindinius studijos akcentus:

ekonominį potencialą: generatyvinis DI gali padidinti darbuotojų našumą, optimizuoti procesus ir sukurti naujas darbo vietas. Tai leistų valstybei surinkti daugiau mokesčių, kurių būtų galima skirti gynybos fondui;

viešojo sektoriaus efektyvumą: DI diegimas viešajame administravime gali sumažinti išlaidas ir pagerinti paslaugų kokybę atlaisvinant lėšas gynybos reikmėms,

inovacijų skatinimą: DI startuolių ekosistemos vystymas gali pritraukti užsienio investicijas ir sukurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas didinant bendrą ekonomikos augimą;

įgūdžių tobulinimą: generatyvinis DI gali padėti mažinti įgūdžių trūkumą ir kelti bendrą darbo jėgos kvalifikaciją, o tai ilgainiui didintų ekonomikos produktyvumą ir keltų darbuotojų atlyginimus.

mažų ir vidutinių (MVĮ) įmonių konkurencingumą: lengvai prieinami generatyvinio DI įrankiai gali padėti MVĮ didinti savitumą ir konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

M. H. Thelle sakė, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, turi ypatingų gebėjimų greitai įsisavinti naujas technologijas. Jis teigė: „Lietuva turi puikių galimybių ir yra puikiai pasirengusi imti diegti ir taikyti naujas technologijas, kadangi mažosioms ekonomikoms tai sekasi atlikti geriau.“

Studija taip pat atskleidė, kad Lietuvos įmonės yra optimistiškiau nusiteikusios DI atžvilgiu nei, pavyzdžiui, Estijos bendrovės. Tačiau M. H. Thelle perspėjo, kad penkerių metų pavėlavimas, įsisavinant tokią sparčiai besivystančią technologiją, galėtų sumažinti bendrojo vidaus produkto augimą nuo 5 proc. iki 1 proc.

Atsižvelgiant į iššūkius, kuriuos nustatė tyrimas, M. H. Thelle pažymėjo, kad būtina nedelsiant:

-investuoti į darbuotojų perkvalifikavimą ir naujų įgūdžių ugdymą;

-užtikrinti aiškų DI naudojimo teisinį reguliavimą;

-skatinti įmones aktyviau diegti DI sprendimus;

-pasinaudoti Europos Sąjungos projektais DI plėtrai finansuoti.

M. H. Thelle taip pat pastebėjo: „Generatyvinis dirbtinis intelektas nėra kažkoks informacinių technologijų projektas, kaip anksčiau juos diegdavome įmonėse. Dėl savo pobūdžio tai yra labiau ir lengviau pritaikomas įrankis, kuris yra priimtinesnis pavieniams darbuotojams.“ Lietuvos Vyriausybė, be kita ko, raginama parengti strategiją, kaip maksimaliai išnaudoti generatyvinį DI potencialą visose valstybės ir ekonomikos srityse, įskaitant ir gynybos sektorius. Tai leistų ne tik sustiprinti šalies ekonomiką, bet ir užtikrinti taip reikalingą finansavimą gynybos fondui.

Posėdyje dalyvavę Komiteto nariai Liuda Pociūnienė ir Valdemaras Valkiūnas iškėlė svarbius klausimus apie DI poveikį darbo rinkai, socialinei apsaugai ir net nacionaliniam mentalitetui.

R. Lopatos nuomone, „akivaizdu, kad dirbtinis intelektas ne tik žada ekonominę naudą ir potencialiai gali sustiprinti šalies gynybos pajėgumus, bet ir kelia sudėtingus socialinius, etinius ir politinius klausimus, į kuriuos Lietuvai teks atsakyti artimiausioje ateityje.“

Šio posėdžio diskusijos parodė, kad Lietuva turi unikalią galimybę tapti lydere DI srityje, tačiau tam reikia subalansuoto ir strateginio požiūrio, apimančio tiek ekonomines galimybes, tiek ir socialinius iššūkius.

Posėdyje dalyvavo: Ministro Pirmininko patarėjas Darius Žeruolis; ekonomikos ir inovacijos ministro patarėja Inga Simanonytė; Ekonomikos ir inovacijos ministerijos Skaitmeninių iniciatyvų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Lukšys; Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginių sprendimų paramos grupės vadovas Dainius Žilinskas; Policijos departamento prie VRM Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus patarėjas Evaldas Visockas; Inovacijų agentūros ICT Lab skyriaus vadovas Martynas Survilas; Lietuvos pramoninkų konfederacijos vykdomosios direkcijos l. e. generalinio direktoriaus pareigas Tomas Garuolis; „GovTech Lab“ skyriaus l. e. p. vadovė Liucija Sabulytė; „Google“ bendrovės Vyresnysis programinės įrangos vadovas Levente Juhász‘as; „Google“ bendrovės Ekonominio indėlio vadovas, Europos viešieji reikalai Paulius Vertelka.

Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata, Seimo Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuro patarėjai

Miglė Paulauskė, tel. (+370 5) 209 6894, el. p. [email protected]