Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vadovavo reguliariam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame daugiausia dėmesio skirta Lietuvos kariuomenės infrastruktūros plėtrai ir Lietuvos paramai Ukrainai.

VGT nutarė per artimiausius 3 metus karinei ir saugumo paramai Ukrainai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Planuojama, kad šiemet ši parama sudarys apie 0,3 proc. BVP. Pagal šį santykį Lietuva yra ir išliks viena daugiausiai Ukrainą remiančių valstybių. 

Lietuva tieks karinę ir saugumo paramą Ukrainai tiesiogiai ir dalyvaudama Ukrainos kritinių poreikių tenkinimo bei pajėgumų plėtros koalicijose bei fonduose. Lietuva toliau prisidės prie Ukrainos karių rengimo, reabilitacijos Lietuvoje ir Ukrainoje. 

Prieš metus VGT priėmė sprendimą, kad Lietuvoje reikia naujo brigados dydžio karinio vieneto manevro mokymo teritorijos ir paprašė Lietuvos kariuomenės įvertinti kariniams mokymams tinkamas teritorijas.

Vadovaudamasi Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atliktu vertinimu VGT šios dienos posėdyje nutarė pritarti dviejų kuopos dydžio karinio vieneto manevro mokymų poligonų poreikiui Tauragės ir Šilalės rajonuose ir jų svarbai nacionaliniam saugumui, Lietuvos kariuomenės karinei parengčiai, NATO ir užsienio šalių kariniam buvimui užtikrinti. Steigiamų karinių poligonų projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu. 

VGT aptarė galimą tokių projektų įgyvendinimo poveikį gamtai ir vietos gyventojams bei rekomendavo rinktis mažiausią neigiamą poveikį gamtai ir vietos gyventojams turinčius sprendimus, nustatyti kompensacines priemones šiam poveikiui sumažinti.