Gerbiamieji,

vos prieš keliolika minučių susitikimą su Dainų šventės vadovais ir organizatoriais baigėme nepaprastai pakylėtai. Visi kartu, vedami maestro Vytauto Miškinio, Prezidentūros Baltojoje salėje atlikome „Kur giria žaliuoja“ – kūrinį, tapusį šios – šimtmečio – Dainų šventės ašimi.

Įsiklausykime į šios nemarios dainos žodžius. Juose – ir mūsų šalies neaprėpiamas gamtos grožis, ir viltinga Tėvynės meilė. Ir krantai Nemunėlio, ir žaliuojančios girios: „Tėvynė ten mano, šalelė skaisti.“

Esame dainų ir poezijos tauta. Todėl visiškai neatsitiktinai visą mūsų rūpestį Tėvynės likimu, mūsų siekį vienytis galima rasti vienoje dainoje.

Apie tai juk ir yra Dainų šventė:

Apie šalį ir tautą, kuri auga ir šokdama, ir dainuodama;

Apie skirtingų balsų vieningo choro darną;

Apie mūsų šalies ir jos žmonių grožį bei jų skleidžiamą šviesą.

Mielieji,

šiomis dienomis Dainų šventė mus kviečia būti drauge. Būti šventiniame judesyje, dalintis teigiama energija ir giedra nuotaika. Svetingai priimti tuos tūkstančius iš Lietuvos ir pasaulio, kurie Vilniuje ir Kaune susitinka dalintis mūsų – lietuvių – tapatybę kuriančiais ženklais.

Netrukus į padangę iškilsianti vėliava liudija mūsų nusiteikimą sukurti gražią šventę visiems ir kiekvienam. Pasinaudodamas proga, noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam Dainų šventės dalyviui, organizatoriui, kolektyvų vadovams, tėveliams ir seneliams, diegiantiems Dainų šventės tradiciją ir perduodantiems ją iš kartos į kartą.

Tegul Dainų šventė mums visiems būna pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis. Tegul mūsų laukiantys geri įspūdžiai virsta gražiais atsiminimais ir tegul ateinančius ketverius metus skatina mus, viso pasaulio lietuvius, likti greta.

Prireikus paremkime vienas kitą, apdovanokime šypsena, palaikykime kasdienėje veikloje. Dainuokime ir šokime drauge, kai to reikalauja širdis.

O šiandien ir artimiausiomis dienomis – būkime Dainų šventėje. Būkime, kad giria žaliuotų!