VK FI įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos birželio 20 d. paskelbtą 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų. Jis atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. VK FI požiūris dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų yra panašus į Finansų ministerijos.
„Šių metų realiojo BVP projekciją padidinome iki 2 proc. Tai lėmė palankesni, nei tikėtasi, 2024 m. I ketvirčio duomenys. Ekonomikos augimą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas, kurį didins lėtėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. Prie ekonomikos augimo taip pat prisidės investicijos, tačiau lėtesniu tempu, nei projektuota kovo mėn. 2025–2027 m. atsigaunant eksporto rinkoms, ekonomikos plėtra turėtų grįžti į įprastesnes 3 proc. augimo vėžes. Kita vertus, neapibrėžtumas dėl tarptautinės aplinkos išlieka“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Tiek Finansų ministerija, tiek VK FI BVP raidą 2024–2027 m. vertina panašiai. Abi institucijos projektuoja, kad šalies ekonomikos raida 2025–2027 m. bus spartesnė nei 2024 m. Tai skatins realusis eksportas, kurį teigiamai veiks atsigaunanti užsienio paklausa. Abi institucijos prognozuoja, kad darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius 2024 m. augs daugiau, nei tikėtasi kovo mėn., o 2025–2027 m. situacija darbo rinkoje išliks stabili. Numatoma, kad šiemet vartotojų kainų infliacija nesieks 2 proc. Vidutiniu laikotarpiu ją labiausiai skatins augančios paslaugų kainos.
Rizikos dėl tolesnio Lietuvos ekonomikos augimo išlieka labiausiai susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba. Rusijos karas Ukrainoje, neramumai Artimuosiuose Rytuose kelia rizikas tarptautinei prekybai ir pasaulio ekonominei raidai. Vis akivaizdesnis klimato kaitos poveikis gali neigiamai paveikti tiekimo grandines ir infliaciją. Taip pat, grįžimas prie fiskalinės drausmės taisyklių taikymo gali riboti vyriausybių galimybes skatinti ekonomikas, o tai galėtų mažinti ir Lietuvos eksporto paklausą. Vis dėlto geresnė padėtis darbo rinkoje, spartesnė viešųjų investicijų plėtra ir mažiau ribojanti monetarinė politika gali paskatinti veržlesnį ekonomikos augimą.