Liepos 4-6 dienomis tarptautinis senosios muzikos ansamblis “Canto Fiorito” pradeda koncertų turą, kuriame Lietuvos regionų publikai pristatys įtakingą XVII amžiaus italų kompozitorių Tarquinio Merulą, dirbusį ir LDK valdovo Žygimanto Vazos dvare. Pasak ansamblio meno vadovo Rodrigo Calveyros, T. Merula kūryba buvo labai svarbi tuo metu dar naujo Baroko stiliaus evoliucijai. Koncertai skambės trijuose regionų festivaliuose – “Kruonio renesanso naktys” Kruonio bažnyčioje, Kintų muzikos festivalyje Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje ir Tytuvėnų festivalyje Šeduvos bažnyčioje. Virtuozišką, ekspresyvią T. Merulos muziką atliks tarptautinė senosios muzikos atlikėjų komanda - mecosopranas Renata Dubinskaitė, kornetininkas Josue Melendez (Meksika/Šveicarija), klavesinininkė Maria Morozova (Ukraina/Šveicarija) ir ansamblio meno vadovas, korneto ir išilginės fleitos atlikėjas R. Calveyra (Brazilija/Prancūzija).
Vazų dinastijos valdomai Lietuvos ir Lenkijos valstybei XVII a. pirma pusė buvo išskirtinis kultūros klestėjimo laikotarpis – garsūs muzikos meistrai užėmė aukščiausias pareigas Abiejų Tautų Respublikos muzikos pasaulyje. Italų kompozitorius, vargonininkas ir smuikininkas Tarquinio Merula (1595–1665) buvo vienas įtakingiausių tarp šių meistrų. Pasak muzikologų, T. Merula atliko reikšmingą vaidmenį sukuriant daugelį ankstyvųjų Baroko muzikos formų, kurios galutinai susiformavo brandžiojo Baroko epochoje – tai kantata, arija, bažnytinė ir kamerinė sonata, variacijos ostinatinio boso pagrindu, simfonija.
Pasak R. Calveyros, nors novatoriškiausiu XVII a. pradžios kompozitoriumi laikome Claudio Monteverdi, “reikia prisiminti, kad instrumentinės muzikos jis beveik nerašė. Tuo tarpu T. Merula melodiniams instrumentams pritaikė daug C. Monteverdi muzikos elementų”. Ansamblio solistė R. Dubinskaitė priduria, kad T. Merulos “vokaliniai kūriniai yra nemažas iššūkis dainininkams, nes jiems atlikti reikalingas platus balso diapazonas, judrumas, virtuoziškumas. Dainose T. Merula atsiskleidžia kaip puikus melodistas – jo muzika ekspresyvi, jausminga.” Muzikantai gros istorinių instrumentų kopijomis – nemažai klausytojų turės galimybę pirmą kartą išgirsti retą korneto garsą, ypač vertintą XVII amžiuje dėl savo panašumo į žmogaus balso tembrą. Programoje skambės arijos, dainos, balso ir korneto bei dviejų kornetų duetai, muzika klavesinui solo ir kelios pačių populiariausių T. Merulos kompozicijų – instrumentinė čakona ir Marijos lopšinė kūdikėliui Jėzui.
Rudenį šį turą pratęs koncertai Marijampolėje ir Mažeikiuose, o gruodžio mėnesį jį užbaigs koncertas Belgijoje, Namiūre. "Džiaugiamės, kad tiek Lietuvos regionų publika, tiek Belgijos klausytojai turės galimybę išsamiai susipažinti su tikrai įtakingu ir įdomiu kompozitoriumi – svarbiu mūsų šalies muzikos istorijos dalyviu", dalijasi ansamblio meno vadovas. T. Merulos muzikai skirtą koncertų turą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Daugiau informacijos: +370 687 85713