Laikotarpis tarp javapjūtės ir žiemkenčių sėjos gana trumpas, o darbų nuveikti reikia tikrai su kaupu – suskubti gerai paruošti dirvas naujam sezonui ir apsirūpinti kokybiška sėkla. Juk prasta sėklų kokybė ar neteisingai pasirinkta jos išsėjimo norma turės neigiamos įtakos visam sezono darbui ir, žinoma, ūkio finansams. Ar esate įsitikinęs turimos sėklos ūkine verte? Jei dvejojate, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) turi pasiūlymą – pradėkite sėją užtikrintai išsitirdami ūkinės sėklos gyvybingumą ir daigumą pagal vokišką technologiją greitai ir aiškiai.
LŽŪKT rudens sezoną pasitinka žemdirbiams pasiūlydama naują paslaugą – sėklų daigumo tyrimą. Kad nukulti grūdai – dar ne sėkla, žino kiekvienas žemdirbys. Juk po derliaus nuėmimo sėklinių grūdų džiovinimas, valymas ir daigumo nustatymas – pirmieji sėklos ruošimo proceso darbai.
Įstaigos laboratorijoje vos per kelias dienas bus galima sužinoti turimos ar perkamos ūkinės sėklos daigumą ir dygimo energiją, deformuotas šaknis ar mirusias sėklas: miežių, kvietrugių, avižų, kviečių, rugių, rapsų, saulėgrąžų, garstyčių, aliejinių ridikų, pupų, žirnių, sojų.
Vienas svarbiausių agrotechnikos veiksnių
Kokybiškos sėklinės medžiagos naudojimas ūkyje yra vienas svarbiausių agrotechnikos veiksnių, padedančių didinti augalų derlingumą minimaliomis sąnaudomis. Savo ruoštu sėklos kokybei svarbūs šie rodikliai: daigumas, dygimo energija, drėgmė, 1000 -čio grūdų masė, sėklos ūkinė vertė, ligotumas bei užsikrėtimas kenkėjais.
„Netinkamai paruošę sėklą, galime netekti iki 15 proc. derliaus. Sėklinė medžiaga turėtų būti išvalyta ir vienodo dydžio. Žinoma, smulkesni grūdai taip pat sudygs, bet tokie augalai prasčiau krūmijasi, esant nepalankioms oro sąlygoms daugiau stresuoja, todėl augalai būna labiau ligoti ir sunkiau konkuruoja su piktžolėmis,“ – sako Giedrė Masliukovienė, LŽŪKT vyriausioji augalininkystės specialistė.
Dažniausiai su sėkla plintančios ligos: kietosios kūlės – žieminiams kviečiams; pavasarinis pelėsis (Microdochium spp.) – žieminiams javams; Microdochium pašaknio puviniai – visiems javams; Fusarium pašaknio puviniai – visiems javams; Bipolaris sorokiniana pašaknio puviniai – visiems javams, ypač miežiams.
Jei grūdai smulkesni, mažesnės masės, išsėsime per daug sėklų, pasėlis bus per tankus, jo priežiūrai reikės daugiau išlaidų. Skaičiuojant sėklos normą, reikėtų įvertinti ir sėjamos veislės krūmijimosi potencialą.
Anot G. Masliukovienės, sėklos normą visuomet reikėtų suplanuoti mln./ha daigių sėklų ir persiskaičiuoti pagal turimus kokybinius parametrus. Rekomenduojama Lietuvos Vidurio zonoje sėti 4,0–4,5 mln. ha-1, Vakarų – 4,5– 5,0 mln. ha-1, Rytų – 5,0–5,5 mln. ha-1 daigių sėklų. Beje, sėklos normos skaičiuoklę galima rasti prisiregistravus IKMIS sistemoje.
Pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas
Pasak LŽŪKT laboratorijos vedėjos Linos Šmakovienės, sėklos nedaiginamos. Jų kokybė nustatoma pagal Vokietijos įmonės ,,Seedalive“ greitąjį sėklų kokybės tyrimą. Šios technologijos patikimumas yra pagrįstas tuo, jog per kelias valandas gauti sėklų kokybės duomenys yra sutikrinami su realiu sėklų daigumu, ir taip su kiekvienu atliktu testu, įdarbinant dirbtinį intelektą ir „didelius duomenis“ rezultatai tampa ypač tikslūs.
„Sėklų kokybės nustatymas susideda iš dviejų etapų: inkubavimo ir matavimo. Sėklos specialiose plokštelėse užpilamos atitinkamais kiekiais individualiu testų rinkiniu (reagentu), tuomet inkubuojamos. Šis procesas vyksta 21 ±2 oC aplinkos temperatūroje, tamsoje ir priklauso nuo sėklų. Pavyzdžiui, grūdinėms kultūroms jis trunka 4 valandas, žirniams – 3. Po nustatyto laikotarpio inkubavimo plokštelės išimamos, tirpalai nuo sėklų pipetuojami į matavimo plokšteles. Sėklų gyvybingumą parodo tirpalo spalvos pokyčiai. Sakykime, balta spalva rodo, kad sėkla negyva, mėlyna – gyvybinga, o rausva – linkusi į senėjimą. Matuojame pavienių sėklų spalvos pokytį, kuris siejamas su daigumu. Vėliau, naudodami dirbtinį intelektą, prognozuojame šaknų dygimą, normalų ir nenormalų dygimą bei jo greitį“, – apie tyrimų niuansus pasakoja Lina Šmakovienė.
LŽŪKT laboratorijos vedėjos teigimu, ūkininkui el. paštu atsiunčiamas sėklų kokybės vertinimas – sugeneruota ataskaita, kurioje procentiškai nurodytas sėklų daigumas, jų dygimo energija, deformuotos ir/ar mirusios sėklos šaknys. Pagal gautus rezultatus galima tiksliai nusistatyti sėklos sėjimo normą, nuspręsti, ar sėklą parduoti, sandėliuoti ar sėti. Žinoma, ūkininkams paranku pasitikrinti, ir kokios kokybės sėklą perka.
Ėminio paėmimas ir pristatymas į LŽŪKT laboratoriją
Į LŽŪKT laboratoriją reikia pristatyti ne mažiau 0,5 kg sėklų ėminio, kuris turi būti paimtas iš tipinės aruodo vietos. Labai svarbu, kad sėklos būtų ne daugiau 15 proc. drėgnumo, švarios, nebeicuotos. Ėminys pristatomas popieriniuose arba medžiaginiuose maišeliuose. Pavyzdžiui, grūdinių sėklų daigumas, dygimo energija, mirusios sėklos, nenormalios šaknys yra nustatomi iš 240 sėklų, tuo tarpu žirnių – iš 216 sėklų.
Sėklų ėminį į LŽŪKT laboratoriją galima pristatyti patiems (Stoties g. 7, Akademija, Kėdainių r.) arba siųsti per kurjerį. Taip pat sėklų ėminį galima pristatyti į LŽŪKT biurą, tuomet konsultantai pasirūpintų jo išsiuntimu į laboratoriją.
Beje, rudens sezonui taikoma speciali kaina – 49 Eur + PVM, pristačius 5 ėminius ir daugiau, taikoma 10 proc. nuolaida.
Reikėtų nepamiršti, kad lauko daigumas visada bus mažesnis už laboratorinį daigumą, todėl planuojant išsėjimo normą, laboratorinį daigumą reikėtų sumažinti apie 20 proc. Kuo sąlygos lauke yra toliau nuo optimalių (žinoma, į blogąją pusę), tuo labiau reikėtų mažinti laboratorinio daigumo procentą.
Taigi, nedvejokite – greitai, objektyviai ir tiksliai LŽŪKT laboratorijoje įsitikinkite pasirinktų sėjai sėklų kokybe, kad atėjus laikui dėl to nesuktumėte galvos.
Parengė Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT vyr. redaktorė