Susidūrusi su COVID-19 pandemijos grėsme ekonomikai, Europos Sąjunga 2021 m. vasario mėn. priėmė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Visos valstybės narės, įskaitant Lietuvą, parengė nacionalinius planus šiai priemonei įgyvendinti.
Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“ apima daugybę investicijų ir reformų priemonių. Planui finansuoti numatyta 3,85 mlrd. eurų, iš kurių 2,3 mlrd. EUR yra dotacijos ir 1,55 mlrd. EUR paskolų.
Liepos 9 d. Vilniuje surengtoje konferencijoje „Žaliosios pertvarkos ir Lietuvos inovacijų potencialo skatinimas“ daugiausia dėmesio skirta tokiems jo įgyvendinimo aspektams, kaip žalioji pertvarka, energetinis saugumas bei pagalba verslui plėstis ir persitvarkyti aukštesnės pridėtinės vertės link. Konferenciją organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Praėjus trejiems metams nuo „Naujos kartos Lietuva“ plano patvirtinimo jau matome pirmuosius investicijų ir reformų rezultatus: įrenginėjamos elektromobilių įkrovimo stotelės, prasideda modulinė renovacija, gilėja valstybės duomenų ežeras, kuriasi centrai, kuriuose bendradarbiauja verslas ir mokslas. Iki šiol Lietuva pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą jau yra gavusi 1,3 mlrd. eurų, kurių išmokėjimas susijęs su beveik 17 proc. išsikeltų rodiklių pasiekimu.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė: „Naujos kartos Lietuva“ planas susijęs ne tik su investicijomis, bet ir su reguliavimo pokyčiais, kurie užtikrina ilgalaikį rezultatą siekiant atsparesnės ir aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos. Šiandien įgyvendinti trys ketvirčiai šių reguliacinių sprendimų, esame sparčiai į ekonomiką įsiliejančių investicijų etape. Paskelbta kvietimų teikti projektus už beveik 3,7 mlrd. eurų bei pasirašyta sutarčių už daugiau kaip 3,2 mlrd. eurų. Efektyvus plano įgyvendinimas yra mūsų visų bendra atsakomybė, nes jame suplanuoti šalies ekonomikos augimui ir atsparumui reikalingi pokyčiai.“
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – labai ambicingas ES finansavimo instrumentas, kuris buvo sukurtas tam, kad padėtų valstybių narių ekonomikoms atsigauti po COVID-19 pandemijos ir sustiprintų jų atsparumą, taip pat paskatintų ekonomikas tapti žalesnėmis, labiau skaitmenizuotomis ir konkurencingesnėmis. Lietuvai skirtas RRF finansavimas (3,85 mlrd. eurų) sudaro net 5,4 proc. metinio Lietuvos bendrojo vidaus produkto – tai tikrai reikšmingas finansavimo šaltinis šiuo neramiu geopolitiniu laikotarpiu. Svarbu prisiminti, jog šių lėšų gavimas yra susietas su Lietuvos reformų ir investavimo tikslais įvairiuose sektoriuose, tokiuose kaip energetika, transportas, švietimas ar mokesčių sistemos pertvarka. Tikslai turės būti pasiekti iki 2026 m. rugpjūčio pabaigos, tad diskusijos konferencijoje leido aptarti progresą jų siekiant.“
Konferencijoje valstybės ir ES institucijų, verslo, socialinių partnerių ir visuomenės atstovai aptarė RRF ir plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimą, reformų ir investicijų prioritetus, iškylančius iššūkius ir pasiektus rezultatus.
Daugiau informacijos:
Konferencijos vaizdo įrašas skelbiamas ČIA.
Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas „NextGenerationEU“