Ukrainietė aktyvistė bei žurnalistė Polina Malets kalbino Zaporižioje veikiančio Ukrainos veteranų centro vadovą Vladą Moroko ir socialinį konsultantą veteranų klausimais, Danijos veteranų asociacijos „Denmark's Veterans MC Touring“ vadovą Bjarne Berner apie naujovišką kompleksinį karo veteranų reabilitacijos modelį, kuriamą ir testuojamą Zaporižioje. Bendradarbiaudami su specialistais iš Europos, ukrainiečiai steigia reabilitacijos centrą su socialinių paslaugų paketu, apimančiu psichologines konsultacijas, sporto reabilitaciją, pagalbą ieškant darbo, ar kuriant verslą, bei grįžtant į bendruomenės gyvenimą, taip pat ir veiklas įvairaus amžiaus veteranų vaikams.
Milijonai karių ir jų artimųjų patiria potrauminio streso riziką
Dešimtus metus besitęsiantis karas Ukrainoje ne tik naikina infrastruktūrą ir pramonę, ardo visuomenę, bet labiausiai paveikia fronte kariavusių ar vis dar kariaujančių žmonių gyvenimus. Zaporižios mieste veikiančio veteranų reabilitacijos centro vadovo Vlado Moroko vertinimu, tiesiogiai karo veiksmuose dalyvauja daugiau nei milijonas karių.
„Žmonės grįžę iš fronto, kuriame patyrė nuolatinį pavojų ir riziką, į pasaulį žiūri visiškai kitaip. Karo veiksmuose dalyvavę veteranai išgyvena potrauminį stresą, atmintyje gyvi karo išgyvenimai stipriai atsiliepia jų ateičiai. Ši patirtis paliečia ne tik karius tiesiogiai, bet ir jų artimuosius – mūsų žiniomis, tai yra beveik 8 mln. žmonių, net apie 40 proc. šalies gyventojų. Akivaizdu, kad jei nepadėsime kariams gyti nuo trauminių patirčių, jei nepalydėsime jų kelyje atgal į civilinį gyvenimą, tai neišvengiamai paveiks ir, tiesą sakant, jau veikia ne tik gynėjų bei jų šeimų gyvenimus, bet ir visą visuomenę“, – sako V. Moroko.
Psichologų vertinimu, didžiajai daliai žmonių, grįžtančių iš tiesioginių karo veiksmų, būtinas laikas adaptacijai, kad jie galėtų sklandžiai vėl įsilieti į visuomenę. Maždaug penktadalis susiduria su rimtais psichikos sveikatos iššūkiais ir gali turėti psichikos sveikatos sutrikimų. Kaip greitai žmogui pavyks įveikti šiuos iššūkius priklauso ir nuo to, ar jis paliekamas vienas, ar jam suteikiama pagalba ir palydėjimas saugiame rate.
Investuoti ne tik į infrastruktūrą, bet ir į žmones
Pasak Danijos veteranų asociacijos „Denmark's Veterans MC Touring“ vadovo dano Bjarne Berner, kuris pats yra karo veteranas ir šiuo metu padeda ukrainiečiams kurti ir įgyvendinti reabilitacijos strategiją, svarbiausia, kad visuomenės Ukrainoje ir kitose šalyse suprastų reabilitacijos svarbą kariams ir jų artimiesiems.
„Matome privačias kompanijas, kurios remia Ukrainą ir padeda atstatyti gamyklas, infrastruktūrą, tačiau svarbu suprasti, kad Ukrainos ateitis priklauso ir nuo to, kaip padėsime karo veteranams grįžti į civilinį gyvenimą. Labai tikiuosi, kad mums pavyks ne tik sukurti ir ištestuoti įvairiapusį integracijos modelį, bet ir įtikinti nacionalines institucijas ir verslą, kad svarbu investuoti ne tik į gamyklų, namų atstatymą. Vienas pagrindinių uždavinių – padėti kariams grįžti į civilinį gyvenimą, atrasti jame save, suteikti paramą jų šeimoms “, – tvirtina jis.
Veteranų klausimais konsultuojantis B.Berner supranta, kokį sudėtiną kelią turi praeiti iš fronto grįžę žmonės, kad galėtų sklandžiai vėl įsilieti į visuomenę: „Jaučiu didžiulę pagarbą šiems žmonėms, kurie kovoja dėl teisingų dalykų, o tai ką Ukrainos kariai daro šiandien yra didžiulė pagalba mums – jie kovoja už savo šalies ir mūsų šalių laisvę ir demokratiją“.
Reabilitacijos centre – nuo psichologinės pagalbos iki verslumo įgūdžių
Zaporižios karo veteranų reabilitacijos centro komanda, konsultuodamasi su partneriais iš Danijos sukūrė ir išbando įvairiapusį holistinį karių reabilitacijos modelį, kuris apima tiek paslaugas kariams, tiek jų artimiesiems, pavyzdžiui, vaikams ar antrosioms pusėms.
„Šią programą sudaro šeši moduliai. Pirmiausia – tai psichologo konsultacijos. Antra, pagalba kuriant verslą ar ieškant darbo. Kodėl tai būtina? Štai paprastas pavyzdys – pernai valstybė paskelbė programą, kuria siūlo paramą veteranų verslo pradžiai, tačiau Zaporižios regione šia parama pasinaudojo tik vienas žmogus. Žmonėms trūksta ne tik informacijos, bet ir drąsos, pasitikėjimo savimi“, – pasakoja V. Moroko.
Reabilitacijos centro veiklos yra skirtos jauniems žmonėms iki 35 metų bei jų šeimoms – tai darbas su šeimomis, vaikais, pagalba grįžtant ir į šeimos nario rolę. Taip pat centre dirbama ir su paaugliais iš kariškių šeimų – pasitelkiant meną ir sportą jiems padedama prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, ieškoti bendros kalbos su tėvais.
Bendruomeniškų veiklų kryptis – reabilitacija ir bendrystė per sporto ir kitas veiklas, kuriose gali susitikti įvairių kartų žmonės, keistis patirtimi ir megzti naujas pažintis.
„Dėl jos įvairiapusiškumo iniciatyvą vadiname veteranų platforma, nes čia sujungiame visas įmanomas socialines paslaugas. Ir jau dabar matome, kad ši idėja daro įtaką Zaporižios viešajai politikai ir jos formavimui“, – įsitikinęs V. Moroko. Jo teigimu, čia bus ir visas informacinis centras apie tai, kokią pagalbą veteranams siūlo valstybė: „Norime, kad iš fronto grįžę žmonės nesijaustų apleisti. Zaporižios reabilitacijos centras to siekia užtikrindamas efektyvesnį veteranų ir viešojo sektoriaus bedradarbiavimą“.
Pradėjo nuo pagalbos pabėgėliams
Vladas pasakoja, kad jo socialinė veikla prasidėjo prieš dvejus metus, Rusijai užpuolus Ukrainą.
„Tuo metu Zaporižios regionas tapo pabėgėlių centru – daugiau nei 200 tūkstančių žmonių iš Zaporižios, Luhansko, Donetsko, Chersono sričių ėjo per Zaporižios miestą ir mes įkūrėme centrą, teikusį pirminę pagalbą pabėgėliams. Pasakysiu atvirai – mes nebuvome pasiruošę padėti tokiems srautams žmonių. Mokėmės darydami“, – prisimena vyras.
Vėliau jo suburta komanda pastebėjo, kad iš karo grįžta vis daugiau karių ir jų integracijai trūksta kompleksinio požiūrio. „Valstybė moka išmokas, suteikia nemokamą gydymą, duoda žemės, tačiau pilnavertis veteranų grąžinimas į visuomenę yra labai kompleksinis. Tą supratome, kai čia pradėjo lankytis įvairių tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos (JT), Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) ar Gelbėkit vaikus (angl. Save the Children) atstovai, tačiau tokių, kurios dirbtų su veteranais, nebuvo“.
Jo teigimu, tada ir nuspręsta burti koaliciją, ieškoti partnerių tokiai programai išvystyti ir surasti finansavimą bent pradiniam jos modelio sukūrimui ir ištestavimui. Paramą šiam kompleksiniam projektui suteikė Europos Sąjunga, o projektą įgyvendinti padeda ir partneriai iš Lietuvos.
Iš Lietuvos – finansinė ir metodinė pagalba
Vladas pripažįsta, kad sumąsčius projektą reikėjo ieškoti tarptautinių partnerių ir donorų. „Vien paramos iš Ukrainos institucijų mums būtų neužtekę tokiai ambicingai programai – norėjome ne tik susitvarkyti patalpas, kad į jas būtų jauku užeiti, bet ir sukurti įvairias socialinės integracijos paslaugas veteranams, išsitestuoti, kokie metodai yra efektyviausi“, – dalinosi karo veteranų integracijos projektui vadovaujantis Vladas.
Projektą kofinansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija bei administruoja Lietuvos Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Atviros Lietuvos fondas, pasitelkęs sukauptą patirtį, padeda efektyviau įgyvendinti šio projekto veiklas.