Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą NATO viršūnių susitikime Vašingtone. Trečiadienį šalies vadovas dalyvavo Šiaurės Atlanto Tarybos (NAC) posėdyje.
Kreipdamasis į NATO šalių vadovus Prezidentas pabrėžė, kad Europoje besitęsiant karui ir Rusijai planuojant tolesnę konfrontaciją su NATO, būtina greičiau ir efektyviau stiprinti Aljanso priešakinę gynybą ir atgrasymą. Pasak Lietuvos vadovo, laikas yra ne sąjungininkų pusėje, todėl veikti reikia greičiau.
„Rusijos ekonomika veikia visu karo režimu. Agresorė sulaukia reikšmingos paramos iš Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos. Rusijos siekis konfrontuoti su NATO išliks, jei mūsų ryžtingi veiksmai nepakeis situacijos“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Prezidentas akcentavo, kad būtina operatyviai įgyvendinti praėjusių metų Vilniaus viršūnių susitikimo sprendimus dėl kolektyvinės gynybos. Pasak Prezidento G. Nausėdos, svarbu užtikrinti, kad NATO gynybos planuose neliktų kritinių pažeidžiamumų ir būtų tinkamai pasirūpinta reikiamais pajėgumais, ypač priešakinėje linijoje esančiame NATO rytiniame flange.
Šalies vadovas paminėjo sėkmingą Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą besiruošiant Vokietijos brigados dislokavimui mūsų šalyje. Prezidento teigimu, tai yra pavyzdinis priešakinės gynybos projektas ir Europos lyderystės kolektyvinėje gynyboje patvirtinimas.
Prezidentas G. Nausėda taip pat atkreipė sąjungininkų dėmesį į rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimo svarbą. Šalies vadovas padėkojo Nyderlandams už Lietuvoje dislokuotą „Patriot“ sistemą ir paragino sąjungininkus aktyviau jungtis prie šios iniciatyvos.
„Mūsų kolektyvinė gynyba nesustiprės be tinkamo finansavimo. NATO šalių klubas, peržengęs 2 proc. nuo BVP gynybai, plečiasi, bet šis skaičius nebėra pakankamas. Turime kelti kartelę. Lietuva jau šiemet pasieks 3,03 proc. rodiklį ir šį skaičių didins toliau“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat atkreipė sąjungininkų dėmesį į nekonvencines Rusijos atakas, vis dažiau vykstančias NATO šalių teritorijoje.
„Tai nebėra tik žaidimas manipuliuojant visuomenės protu ir pasitelkiant dezinformaciją. Kalbame apie fizinį turto ir infrastruktūros naikinimą bei smurtą prieš režimo priešininkus užsienyje. Tik laiko klausimas, kada šios atakos pareikalaus NATO piliečių aukų“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Prezidento teigimu, ši Rusijos veikla reikalauja bendro ir koordinuoto NATO atsako ir algoritmo, kaip turėtų būti reaguojama į įvairias kinetines priešų atakas.
Kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, Prezidentas akcentavo, kad tik Ukrainos pergalė gali sugrąžinti taiką ir stabilumą į Europą.
„Sąjungininkų sutarimas dėl ilgalaikės karinės paramos Ukrainai yra gyvybiškai svarbus. Mūsų parama turi būti efektyvi ir savalaikė. Taip pat turime aiškiai deklaruoti, kad Ukrainos ateitis Aljanse yra negrįžtama. Rusija turi suprasi ir įsisąmoninti šių žodžių negrįžtamumą“, – kalbėjo šalies vadovas.
Vašingtone vykstantis NATO viršūnių susitikimas žymi Aljanso įkūrimo 75-metį ir yra pirmasis, kuriame kaip pilnateisė narė dalyvauja Švedija.