Liepos 10 d. Seime įvyko Seimo narių Kazio Starkevičiaus ir Andriaus Kupčinsko spaudos konferencija: „Rail Baltica“: perspektyvos ir Baltijos kryptis po 35 metų. Jos metu parlamentarai pažymėjo, kad geopolitinės situacijos kontekste karinio mobilumo jungčių stiprinimas išlieka tarp prioritetinių Europos, tame tarpe ir Lietuvos, tikslų. Atsižvelgiant į mūsų valstybės geografinę padėtį ir susiformavusią geopolitinę situaciją, „Rail Baltica“ geležinkelio projektas tampa svarbiu ne tik komercine, bet ir karinio mobilumo užtikrinimo prasme, nes karo atveju „Rail Baltica“ geležinkelio bėgiais į dislokacijos vietas būtų skubiai gabenama sunkioji karinė technika ir amunicija, skirta Baltijos šalių gynybai. „Rail Baltica“ geležinkelio projektas turėtų būti finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungos (ES), bet ir kariniam mobilumui skirtų lėšų.
Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius pažymėjo, kad šiuo metu „Rail Baltica“ projektas yra finansuojamas kaip komercinis projektas, tačiau, vykstant rusijos sukeltam brutaliam karui Ukrainoje ir dėl to Lietuvai tapus pafrontės zona, reikia galvoti ir apie finansavimą iš karinio mobilumo paketų. K. Starkevičius patvirtino, kad dėl „Rail Baltica“ pripažinimo karinio mobilumo projektu jis kreipėsi į Vyriausybę ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį. Seimo nario teigimu, toks žingsnis padėtų išvengti tolimesnių terminų atidėjimo ir užtikrintų papildomą finansavimą „Rail Baltica“ geležinkelio projektui.
„Rail Baltica“ yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių pripažintas prioritetiniu projektu. Nors šio projekto įgyvendinimas ne tik vėluoja, bet ir brangsta, tačiau oficialiai žadama, kad „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė Baltijos šalių sostines su Varšuva sujungs iki 2030 metų, o šio projekto visiškas įgyvendinimas bus baigtas 2031 metais – tai kainuos apie 15,3 mlrd. eurų.
Ekonomikos komiteto narys, Baltijos Asamblėjos prezidentas A. Kupčinskas spaudos konferencijos metu minėjo, kad „Rail Baltica“ geležinkelio projektas yra viena pagrindinių temų tiek Ekonomikos komiteto, tiek Baltijos Asamblėjos prezidiumo posėdžiuose ir yra itin svarbus dabar, žiūrint į Baltijos šalių geopolitinę situaciją, nes geležinkelis bus pritaikytas ir karinės technikos pervežimams.
A. Kupčinskas palygino „Rail Baltica“ projektą su „Via Baltica“, kuris jau yra finansuojamas iš kariniam mobilumui skirtų lėšų. Pasak Seimo nario, 2025-ais metais pabaigus „Via Baltica“ projektą, papildomos lėšos galėtų būti skiriamos „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbams. Kitais metais, balandžio mėnesį, kai bus atverta 2+2 linija „Via Baltica“ –jungtis su Lenkija – dalis lėšų tikrai galėtų būti skiriama ir „Rail Baltica“ geležinkeliui, – pabrėžė A. Kupčinskas.
K. Starkevičius pažymėjo, kad svarbu nepamiršti „Rail Baltica“ geležinkelio jungties ne tik su Vilniaus oro uostu, bet ir su Kauno oro uostu. „Rail Baltica“ geležinkelio jungties su Kauno oro uostu perspektyva yra svarbi ir dėl to, nes Kauno oro uoste yra numatomas naujas terminalas ir, po mažiau nei dešimtmečio, planuojama per metus aptarnauti net 3 mln. keleivių.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje: per visą geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną, Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Iš visų Baltijos šalių Lietuvoje yra pasiekta didžiausia „Rail Baltica“ geležinkelio darbų pažanga. „Rail Baltica“ yra ekonomiškai perspektyvus projektas, tikimasi, kad projektas Baltijos šalims sugeneruos 6,6 mlrd. eurų tiesioginės naudos. Apskaičiuota, kad netiesioginė nauda turėtų siekti 15,5–23,5 mlrd. eurų.