Šeši įgūdžiai, būtini ateities specialistams: nuo kritinio mąstymo iki vertimo į universalią kalbą

Automatizuotos darbo vietos, dirbtinis intelektas ir kitos pažangios technologijos keičia ne tik asmeninį, bet ir profesinį gyvenimą. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto dekanas doc. Giedrius Romeika sako, kad jau dabar informacinių technologijų (IT) įgūdžiai reikalingi devyniose iš dešimties darbo vietų, o artimiausioje ateityje, anot jo, perspektyvus darbuotojas privalės mąstyti kritiškai, turėti tarpdisciplininių kompetencijų, lankstumo ir labai domėtis pasirinkta sritimi. Tad kokios šešios savybės yra būtinos beldžiantis į darbdavio duris?

Skaitmeninis raštingumas 

„Šiuolaikinis specialistas turi būti ne tik savo srities profesionalas, bet ir nuolat stebėti rinką, sekti tendencijas ir socialines aktualijas. Vaizdo įrašų ir socialinių tinklų amžiuje skaitmeninis raštingumas yra kaip niekad svarbus norint auditorijai tiksliai perduoti žinutę ir tai atlikti įtaigiai bei aiškiai, vartojant taisyklingą kalbą, pasitelkiant tiek tekstą, tiek vaizdo elementus“, – pasakoja dekanas ir marketingo technologijų studijų programos dėstytojas doc. G. Romeika. 

Skaitmeninių kompetencijų sąrašo viršūnėje – marketingo pagrindai, IT ir komunikacinių technologijų išmanymas gebant įvertinti tinklalapio patogumą ir dizainą, su verslo strategija susijusi verslo žvalgyba ar skaitmeninė strategija, su asmeninėmis kompetencijomis siejamas strateginis kūrybiškumas. Nuo įgūdžių neatsiejamas ir „Excel“ programos išmanymas, mobiliosios rinkodaros paieškos sistemų marketingo (SEM) įgūdžiai ir kt. 

Kritinis mąstymas 

„Kiekvienas pasirinkimas kainuoja. Jei jaunas žmogus geba kritiškai įvertinti gaunamos naudos ir to, kas bus prarasta priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, santykį, vadinasi, jis pagrįstai pasveria savo pasirinkimo kainą. Visi esame skirtingi ir savaip įsivaizduojame pasaulį, net ir tai, kaip norėtume mokyti ar mokytis. Todėl mano, kaip dėstytojos, uždavinys yra stengtis, kad kuo didesnė dalis studentų per užsiėmimus jaustųsi gerai, klausytųsi ir girdėtų, nebijotų klausti, norėtų „įsivelti“ į diskusijas, priimtų net ir ne visada teisingus sprendimus, bet neprarastų užsidegimo tyrinėti ir gebėtų greitai prisitaikyti prie šiandienos pokyčių“, – sako ekonomikos ir vadybos studijų programos dėstytoja doc. Ilona Kiaušienė. 

Gilios ekonomikos žinios leidžia objektyviai nuspręsti, kokia veikla naudingiausia užsiimti, kaip užsidirbti ir kaip išleisti savo uždirbtus pinigus, kiek laiko skirti darbui, kiek poilsiui ir pan. Be to, ekonomikos žinios padeda suprasti, kaip dirba valdžia, ar efektyviai naudojami valstybės finansai, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai, kokios yra ekonomikos perspektyvos, koks jų poveikis žmonėms ir visos visuomenės gerovei bei gyvenimo kokybei. 

Reaktyvus sprendimų priėmimas 

Apie automatizavimo, dirbtinio intelekto ir technologijų keliamą grėsmę darbo rinkai kalbama nuolat. Finansų analitikos studijų programos dėstytojas doc. Mantas Valukonis sako girdintis kolegų nuogąstavimus, kad finansų sektorių naujosios technologijos gali pakeisti iš esmės, tačiau jis dėl to jaučiasi ramus – įvairiems technologiniams sprendimams priimti ir pritaikyti yra reikalingas žmogus.   

„Dirbtinis intelektas, žinoma, keis darbo specifiką finansų sektoriuje, bet aš tai labiau matyčiau kaip pagalbą darbuotojams, o ne kaip grėsmę“, – sako doc. M. Valukonis. 

Patirtis rodo, kad karjerą finansų srityje pradėti galima dar studijuojant, o baigus finansų analitikos bakalauro studijas – dirbti analitikais finansų ar kitose įmonėse.  

„Svarbiausia – nuolatinis domėjimasis, nes finansų rinka keičiasi labai greitai. Galima išmokti vertinimo metodų ir modelių, bet būtina nuolat sekti ir finansines naujienas, suprasti kontekstą“, – aiškina dėstytojas.  

Kaip vieną esminių privalumų studijuojant VU jis įvardija galimybę naudotis „Bloomberg“ terminalu. Tai – sistema, kuri suteikia prieigą prie duomenų apie įvairias turto klases: akcijas, obligacijas, valiutas, žaliavas ir derivatyvus. Terminalas turi daugiau nei 80 funkcijų, o tai leidžia atlikti nuodugnią fundamentinę analizę minimizuojant tyrėjo laiko sąnaudas. 

Kūrybiškumas 

„Lieka vienintelė takoskyra tarp žmogaus ir technologijų – kūrybiškumas. Pažangių technologinių sprendimų nuolat daugėja ir nebūtinai būsime pirmi, kurie juos perpras, tad ateičiai turime ruoštis jau dabar“, – įsitikinęs informacijos sistemų ir kibernetinės saugos studijų programos dėstytojas doc. Kęstutis Driaunys.  

Anot jo, būtina įvertinti ne tik technologinės pažangos naudą, bet ir kylančias grėsmes, kai technologijomis naudojamasi neteisėtais tikslais. 

Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje šalies rezultatai yra itin geri – 2022 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso duomenimis, Lietuva užima 14 vietą tarp 27 ES valstybių narių. Šis indeksas vertina platų spektrą įvairių skaitmeninių saugumo aspektų – nuo asmens duomenų apsaugos iki finansinių sandorių saugumo. Vis dėlto svarbūs ne tik įrankiai, bet ir žmonių įgūdžiai jais naudotis.  

„Vis daugiau veiklų persikelia į virtualią erdvę, tad žmonių supratimas apie saugumą internete tampa svarbus ne vien asmeniniu, bet ir nacionaliniu lygmeniu. Svarbu ne tik techninės saugos priemonės. Auga ir incidentų valdymo, atsparumo dezinformacijai ir visuomenės švietimo svarba“, – aiškina dėstytojas. 

Vertimas į universalią kalbą 

Plečiantis paslaugų sektoriui vis aktualesnis tampa jo pritaikomumas skirtingoms platformoms, kalboms, kultūroms ir žmonių sugebėjimams. Būtinas atsakingas požiūris tiek į klasikinį vertimą iš vienos kalbos į kitą, tiek į specializuotą, kai audiovizualinis turinys pritaikomas žmonėms su sensorine negalia.  

„Vertėjas turi ne tik tiksliai įvardyti tam tikrą vaizdinį, bet ir būti nešališkas, komentarais neprimesti savo nuomonės, nevertinti, apgalvoti, kad žodžiai neįžeistų. Pavyzdžiui, aprašant vaizdus neregiams reikia objektyvumo, atidumo, jautrumo žodžiui, kad asmuo, įsijungęs filmą ar žiūrėdamas spektaklį, iš garsinio vaizdavimo komentarų kuo aiškiau ir lengviau įsivaizduotų, kas vyksta“, – sako audiovizualinio vertimo studijų programos dėstytoja dr. Laura Martinkutė.  

„Kruopštumas, analitinis mąstymas, jautrumas detalėms, intuityvus kalbos pajautimas ir polinkis į technologinį pažinimą. Audiovizualinio vertimo vertėjas turėtų mėgti kiną, teatrą, vaizdo žaidimus, gebėti tuos audiovizualinio meno produktus analizuoti, nepatingėti ieškoti tinkamiausio vertimo teksto varianto, o kartu ir daugiau sužinoti apie pasaulį ir tam tikras jo sritis“, – aiškina dėstytoja. 

Su studentais ji dažnai diskutuoja ne tik apie specifinių žinių reikalaujančius dalykus, bet ir apie tai, kaip kuo tiksliau aprašyti žmogų, pastatą ar daiktą. Tą patį dalyką skirtingi žmonės gali matyti ir vertinti skirtingai, bet atliekant garsinį vaizdavimą reikia kaip įmanoma labiau atsiriboti nuo subjektyvių vertinimų ir ieškoti universalios tiesos. 

Gebėjimas komunikuoti 

Prieš kelerius metus amerikiečių atlikti menininkų žinomumo tyrimai parodė, kad apie 95 proc. visų menininkų taip ir lieka nežinomi platesnei auditorijai. Įdomu tai, kad jų žinomumas visiškai nepriklauso nuo jų talento. Pasirodo, svarbiausia žinomumo sąlyga – gebėjimas efektyviai komunikuoti, įsilieti į įvairius informacinius burbulus. 

„Šis pavyzdys įrodo, kad šiuolaikinis žmogus kaip niekad anksčiau yra priklausomas nuo komunikacijos, jos efektyvumo“, – sako lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos dėstytojas doc. Saulius Keturakis. 

„Medijų turinys – kalbos, straipsniai, socialinių tinklų svetainės, reklamos ir skelbimai – siekia atkreipti jūsų dėmesį, įtikinti jus mąstyti ar elgtis tam tikru būdu. Būtent retorika tiria, kaip tekstai ir vaizdai veikia žmonių mintis, jausmus ir veiksmus. Mūsų studentai nagrinėja kultūrinę, socialinę, politinę skaitmeninės žiniasklaidos reikšmę, o gautos žinios suteikia įrankius daryti įtaką kitiems ir geriau suprasti, kada ir kaip įtaką jums daro kiti“, – aiškina VU Kauno fakulteto dėstytoja doc. Eglė Gabrėnaitė.  

Ji atkreipia dėmesį, kad intensyvi skaitmeninių ir tinklinių komunikacijos technologijų skverbtis skatina iš naujo atsakyti į, rodos, savaime suprantamus klausimus: kas yra tekstas? Ar tradicinė retorika gali efektyviai veikti skaitmeninėje terpėje? Kokie paveikiosios komunikacijos instrumentai kuria efektyvų ir efektingą dialogiškumą?