Klaipėdos universitete (KU) startavo 23-ius metus organizuojama Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija. Šiemet lietuvių kalbos mokysis arba jos žinias gilins rekordinis skaičius dalyvių iš 33 šalių. Akademijoje įgyvendinami 3 projektai: lietuvių kalbos kursai, lituanistinės studijos užsienio lituanistinių mokykų mokytojams, integraciją skatinantys lietuvių kalbos kursai pabėgeliams iš Ukrainos. Iš viso vasaros akademijoje lietuvių kalbos mokysis apie 250 dalyvių.
Vasaros kursai šiemet sulaukė rekordinio skaičiaus paraiškų, o trečdalis kursų dalyvių Klaipėdos universitete lietuvių kalbos žinias gilina jau ne pirmą kartą.
„Žinia apie šiuos kursus pasklidusi po visą pasaulį. Akivaizdu, kad jų kokybė kalba pati už save, nes žmonės ne tik, kad pirmą kartą čia atvyksta, tikrai didelė dalis atvyksiančų studijuoti grįžta po vieną ar kelis kartus“, – sako kursų koordinatorė, KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė dr. Kristina Blockytė-Naujokė.
Lietuvių kalbos mokysis ir su lietuvių kultūra susipažins užsieniečiai iš viso pasaulio, atvyko dalyvių net iš Australijos, taip pat iš Argentinos, Kolumbijos, Kanados, Brazilijos, Venesuelos, Sakartvelo, Latvijos, Lenkijos, Austrijos, Suomijos, Filipinų, Armėnijos, Čekijos, Norvegijos, Vengrijos, Azerbaidžano, Uzbekistano, Indonezijos. Kursuose dalyvauja ir LR garbės konsulas Brazilijoje Carlos Levenstein.
Iš viso sudaryta 14 mokymosi grupių, jos skirstomos pagal kalbos lygius (nuo pradedančiųjų iki C1), atitinkamą projektą ir šalies, iš kurios atvyko, kalbą. Iš viso paskaitos vyks 5 kalbomis, jas ves 19 dėstytojų.
Į Lietuvių kalbos ir kultūros akademijos programą integruota ir 2 savaites vyksiančių Lituanistinių studijų programa užsienyje veikiančių lietuviškų mokyklų mokytojams. Šios programos mokymai taip pat vyks tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Mokysis net 20 mokytojų iš Islandijos, Danijos, Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Turkijos, Italijos, Sakartvelo, Švedijos, Armėnijos, Čekijos.
„Klaipėdos universitetas, lyginant su kitose institucijose vykdomomis studijomis, išsiskiria tuo, kad čia sukuriama unikali ugdymo erdvė ne tik tik mokytojams, bet ir jų šeimos nariams, atvykusiems kartu. Vaikai gali dalyvauti edukacinėse programose, o suaugę kartu mokytis lietuvių kalbos“, – akademijos išskirtinumu džiaugiasi kursų koordinatorė dr. K. Blockytė-Naujokė.
Trečiasis projektas, kuris taip pat prasidės kartu su lietuvių kalbos kursais, skirtas karo pabėgėliams iš Ukrainos. Projekto tikslai: skatinti ukrainiečių integraciją ir atskirties mažinimą, sudaryti jiems platesnes ir lankstesnes galimybes mokytis valstybinę kalbą ir jaustis kuriančiais pridėtinę vertę Lietuvai. Daugiau nei 100 ukrainiečių mokysis intensyviuose lietuvių kalbos kursuose pagal specialias jiems sudarytas programas.
Akademijos atidarymo renginyje kursų dalyvius pasveikino, KU Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas, Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. Dr. Rimantas Balsys bei Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
„Gera matyti tokią spalvingą, žinių ir tobulėjimo siekiančią auditoriją iš viso pasaulio. Šią vasarą organizuojami lietuvių kalbos kursai ypatingi, nes sukvietė rekordinį skaičių dalyvių. Net trečdalis į kursus sugrįžo jau ne pirmą kartą ir lietuvių kalbos žinias tobulina toliau. Linkiu sėkmingo ir įdomaus žinių kelio bei įsimintino laiko susipažįstant su Lietuvos kultūra, pajūriu ir jo gamta“, – sveikino KU Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas.
Renginio metu taip pat buvo įteiktas pažymėjimas ir intensyvius lietuvių kalbos kursus tik ką baigusiai paskirtajai Jungtinės Karalystės ambasadorei Lietuvoje Liz Boyles.
„Sunku mokytis lietuvių kalbos, ypač sudėtinga gramatika. Manau, kad ambasadorius turi mokėti nacionalinę kalbą šalies, kurioje dirba. Nors tai nėra privaloma“, – sako L. Boyles.
23-ioji KU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija finišuos rugpjūčio 9 dieną.