Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis pastaruosius kelerius metus prastėja – tokias tendencijas atskleidžia Lietuvos banko 2023 metais atliktas finansinio raštingumo tyrimas.

Finansinio raštingumo stoką rodo ir Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) administruojamos „Kreda“ grupės užsakymu 2023 metų pabaigoje atliktas žinomumo tyrimas, pasak kurio, 21 proc. lietuvių nežino apie kredito unijų veiklą arba žino per mažai. Jolita Rėkutė, Jungtinės centrinės unijos „Kreda“ verslo plėtros vadovė, paaiškino, kokie mitai apie kredito unijas vis dar gajūs, ir kodėl, užuot jais tikėjus, verta į kredito unijas atkreipti dėmesį. 

Manoma, jog kredito unijos teikia greituosius kreditus. 

Iš tiesų, kredito unijos neteikia greitųjų kreditų, tačiau teikia bene visas tradicines finansines paslaugas privatiems asmenims ir verslui: vykdo mokėjimo paslaugas, išduoda mokėjimo korteles su kredito limitu arba be jo, atlieka grynųjų pinigų operacijas, teikia būsto ir vartojimo paskolas, siūlo įvairius taupymo sprendimus, taip pat teikia finansavimo sprendimus verslui. Unijų nariai finansines operacijas gali atlikti internetinės bankininkystės platformoje, mobiliojoje programėlėje ir kredito unijų skyriuose. 

Įsitikinimas, jog pagrindiniai kredito unijų klientai – ūkininkai. 

Nors pirmąsias kredito unijas steigė ūkininkai, kurie ir buvo dažniausi paslaugų gavėjai, šiuo metu besikreipiančių į kredito unijas klientų spektras labai platus – nuo privačių asmenų, kurie kreipiasi dėl būsto paskolos, vartojimo kredito ar norėdami padėti indėlį, iki smulkių ir vidutinių verslų, kuriuos domina verslo projektų finansavimas, paskolos apyvartiniam kapitalui ar refinansavimo sprendimai.

Kredito unija gali būti puiki finansinės institucijos alternatyva gyventojams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms ar net viešojo sektoriaus institucijoms, mat didesnė dalis jų veikia regionuose ar mažesniuose miestuose, o savo nariams paslaugas teikia ne tik internetu, bet ir gyvai padaliniuose. 

Kredito unijos veikia ne tik toje vietovėje, kur yra padalinys.

Kredito unijos yra kooperatiniais pagrindais tam tikroje teritorijoje veikiančios kredito įstaigos, vienijančios konkretaus regiono gyventojus bei verslus – kredito unijų narius. Visuomenėje vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, jog kredito unijos paslaugas teikia tik tame mieste ar rajone, kurioje yra jos padalinys. Iš tiesų, jų veiklos teritorija gerokai platesnė ir, dažnu atveju, apima aplinkines savivaldybes. 
Regionuose mažėjant bankų skyrių, mažesniuose miestuose veikiančias unijas gyventojai vis dažniau renkasi kaip alternatyvą komerciniams bankams.

Kredito unijų nariai padaliniuose aptarnaujami gyvai, tačiau lygiai taip pat daugelį kasdieninių paslaugų galima gauti ir internetu. Pavyzdžiui, sužinoti sąskaitų likučius, atlikti mokėjimo pavedimus unijos viduje, momentinius ar paprastus mokėjimus Lietuvoje arba užsienyje, sudaryti taupomojo indėlio sutartį, mokėti įmokas ir komunalinius mokesčius ir kt. 

Tikima, jog bankai – labiau skaitmenizuoti nei kredito unijos. 

Kredito unijų nariai gali naudotis e. bankininkystės paslaugomis, mobiliąja programėle, atsiskaityti kortelėmis ar bekontakčiu būdu, naudodami „Apple Pay“ ir „Google Pay“, ar prekes įsigyti internetu. Mokėjimo paslaugų internetu įkainiai paprastai mažesni nei padalinyje, o terminuotųjų indėlių sutartys sudaromos su didesne palūkanų norma.

Kredito unijų, kaip ir bankų, paslaugomis internetu galima naudotis prisijungus mobiliuoju e. parašu arba „Smart-ID“ programėle, vienkartiniu saugos kodu, gautu SMS žinute. Kredito unijos vis labiau plečia ir skaitmenina savo paslaugas, pritaiko jas prie klientų poreikių, pavyzdžiui, kai kurios kredito unijos, bendradarbiaudamos su patikimais partneriais, siūlo turto draudimo ar lėšų kaupimo pensijai galimybes. 

Manoma, jog bankai yra saugesni nei kredito unijos.

Kredito unijos yra prižiūrimos Lietuvos banko, joms keliami tokie patys reikalavimai kaip ir komerciniams bankams. Unijų nariai jas vertina už individualizuotus sprendimus, lankstumą, prisitaikymą prie jų poreikių ir betarpišką bendradarbiavimą. Bene ryškiausias kredito unijų išskirtinumas – vienos didžiausių rinkoje terminuotųjų indėlių palūkanos. Svarbu tai, jog visi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra draudžiami VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimu, įstatymų numatyta tvarka.

Įsitikinimas, jog kredito unijos nariu tapti brangu ir sudėtinga.

Kredito unijose finansinės paslaugos teikiamos tik jų nariams, fiziniams asmenims ar verslo įmonėms, įsigijusiems pajų. Kredito unijų nariais, pakeitus įstatymą, gali tapti ir viešojo sektoriaus įmonės.
Nariu tampama visiškai paprastai, tereikia pateikti prašymą internetu arba gyvai padalinyje, pridėti reikiamus dokumentus, įsigyti privalomąjį 30 eurų vertės pajų, sumokant vienkartinį įstojimo mokestį, jei toks yra, ir atidaryti atsiskaitomąją sąskaitą. Narystei kredito unijoje pasibaigus, privalomasis pajus yra grąžinamas vadovaujantis įstatymų numatytais terminais. 

Manoma, jog kredito unijos pajėgios finansuoti tik nedidelės apimties projektus.

Kredito unijos turi galimybę finansuoti ir stambius nekilnojamojo turto, energetikos ar kitus projektus, suteikdamos sindikuotas paskolas, kuomet projekto finansavimui yra sutelkiamos kelių kredito unijų lėšos. Tokia kredito unijų partnerystė padeda užtikrinti klientų poreikius atitinkantį finansavimą, o pačioms kredito unijoms – priimtiną rizikos pasidalinimą.  

Kredito unijos padeda spręsti ir kasdienes narių problemas, pavyzdžiui, trūkstant apyvartinių lėšų verslui ar ūkininkams, pastariesiems nusprendus įsigyti žemės ūkio technikos, įrangos, žemės ar atnaujinant ūkinius pastatus.