Liepos 19 d., penktadienį, 18 val. LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma išskirtinė Japonijos populiariosios kultūros paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto“. Joje atskleidžiama Edo periodo (XVII–XIX a.) popkultūros įtaka šiuolaikinių Japonijos kūrėjų vaizduotei. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinio direktoriaus dr. Arūno Gelūno kuruojamoje parodoje eksponuojama istorinė ukiyo-e grafika, ankstyvosios ir šiuolaikinės mangos, animės filmų ištraukos, taip pat garsių šiuolaikinių Japonijos menininkų kūriniai. Liepos 19 d. 11 val. vyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus parodos kuratorius, LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, galerijos „Mizuma“ Tokijuje savininkas ir direktorius Sueo Mizuma, menininkai Makoto Aida, Akino Kondoh, Namonaki Sanemasa, Kazuki Umezawa.
Parodos atidarymo savaitgalį lankytojai kviečiami į renginius – paskaitas, animės peržiūras, kūrybines dirbtuves. Paroda veiks iki spalio 13 d.
„Kultūra tampa populiari tada, kai palieka privilegijuotosios klasės teritoriją ir tampa masiška. Mes, XXI a. žmonės, masiškumui neretai priskiriame neigiamą konotaciją, jį siejame su menkesne verte, tačiau grįžkime į XVII a. Japoniją, kur pasibaigus baisiam kariaujančių feodalysčių laikotarpiui, pagaliau stoja taika. Paprasti žmonės prasigyvena, įgyja laisvo laiko, kuria pramogas – po truputį formuojasi parodoje tyrinėjama popkultūra. Stebina jos ankstyvumas ir formų, pasiekusių šiuos laikus, gausa. Tikiuosi, kad paroda išprovokuos lankytojus permąstyti popkultūros terminą ir pamatyti popkultūros įgalintus žmones“, – teigia A. Gelūnas.
Šios parodos lankytojus nustebins ne tik garsių menininkų kūriniai, bet ir ryškios kasdieniškai atrodančių šiuolaikinio kompiuterinio žaidimo, reklaminio plakato, animacinio filmo, mangos komiksų knygelių ir XVII a. popkultūros kultūros ištakas žyminčių eksponatų sąsajos.
XVII a. užgimusi popkultūra
XVII a. tuo metu didžiausiame pasaulio mieste Ede (dabartiniame Tokijuje) griežtai hierarchinė japonų visuomenė viena pirmųjų pasaulyje įsteigė nekilmingiems miestiečiams (čionin) reikšmingą laisvalaikio ir pramogų erdvę – Jošivaros linksmybių kvartalą. Būtent čia gimė Japonijos populiariosios kultūros formos, sulaukusios milžiniško pasisekimo toli už jos ribų: kabuki teatras, ikebana – gėlių puokščių komponavimo menas, haiku poezija ir spalvotieji medžio raižiniai ukiyo-e. Tai pirmas kartas pasaulio kultūros istorijoje, kai politiškai neįtakinga ir negalinti keliauti į užsienį visuomenės grupė kūrė aukšto lygio meną savo, o ne aukštesnės (valdovų, aristokratų, dvasiškių) klasės poreikiams.
Parodoje eksponuojami daugiau nei 70-ies autorių kūriniai – nuo Katsushikos Hokusai iki Takashio Murakamio, nuo Kitagawos Utamaro iki „mangos dievo“ Osamu Tezukos. Kūrinius sugretinus išryškinamas sociokultūrinės revoliucijos, kuri įvyko XVII a. Edo laikotarpiu, ir šiuolaikinės Japonijos populiariosios kultūros, skaitmeniniais kanalais plintančios visame pasaulyje, ryšys.
Ši istorinė-panoraminė paroda – vienas iš nedaugelio mėginimų (o Lietuvoje – pirmasis) atskleisti sąsajas to, kas muziejinėje erdvėje įprastai nebūdavo ir dažnai vis dar nėra rodoma kartu: ukiyo-e atspaudai, istorinės karikatūros giga, erotinės šiungos knygelės, komerciniai plakatai hikifuda, komiksai mangos, garsių animės filmų ištraukos ir kt.
Popkultūros formulė: gundyti, gąsdinti ir žavėti narsa
Kūriniai parodoje sugrupuoti į tris kategorijas – gražuolių (bijin) atvaizdus, pamėklių (yōkai) baugias ar juokingas istorijas ir samurajų (bushi, samurai) žygdarbius. Kaip atskleidžia paroda, šios trys temos yra nuo XVII a. svarbiausios popkultūros sudedamosios dalys:
„Popkultūra stengiasi žiūrovus gundyti, gąsdinti, juokinti ir žavėti pasakojimais apie narsą bei jėgą. Šie siekiai išlikę ir nūdienėse meilės ir erotinėse dramose, siaubo filmuose ir komedijose, trileriuose ir koviniuose filmuose bei žaidimuose. O ką jau kalbėti apie šiuos procesus reflektuojantį, ironizuojantį, o dažnai – kvestionuojantį šiuolaikinį meną. Visa tai demonstruoja, kad žmogui, net ir keičiantis amžiams, reikia labai panašių dalykų“, – sako parodos kuratorius dr. A. Gelūnas.
Pasak parodos kuratoriaus, nors parodoje didžiausias dėmesys skiriamas popkultūros apraiškoms, ji turės ką pasiūlyti ir klasikinę meno sampratą puoselėjančiam lankytojui, o išradinga parodos architektūra ir jos garso bei apšvietimo dizainas nukels visus į japonišką urbanistinę erdvę.
Parodą lydės spalvinga japoniškų renginių ir edukacinių veiklų programa
Parodos atidarymo savaitgalį lankytojai kviečiami dalyvauti turiningoje renginių programoje. Liepos 20 d., šeštadienį, 14 val. vyks A. Gelūno paskaita, 15 val. Konektikuto universiteto profesoriaus dr. Raphaelio Koenigo paskaita, 17 val. – animės filmo „Astro vaikis: drąsuolis kosmose“ peržiūra. Tai 1964 m. animacinis filmas, sukurtas pagal „mangos dievo“ Osamu Tezukos mangą ir TV serialą, nuo kurio prasidėjo japoniškos animės šlovės amžius. Liepos 21 d., sekmadienį, 14 val. Įvyks menininko Namonakio Sanemasos kūrybinės dirbtuvės 8-12 metų vaikams, kuriose jaunieji lankytojai bus kviečiami susikurti originalias uchiwa (tradicines japoniškas vėduokles) iš menininko pasiūlytų ir savo padarytų antspaudų.
Parodą lydintys renginiai vyks visą vasarą. Liepos 25 d., ketvirtadienį, 18 val. paskaitą skaitys amerikietė japonų meno istorikė prof. Gennifer Weisenfeld. Rugpjūčio 1 ir 8 d. 18 val. planuojamos parodos kuratoriaus, LNDM generalinio direktoriaus dr. A. Gelūno ekskursijos po parodą.
Lankytojai bus kviečiami pasitikti rugsėjį klausantis parodos vyriausiojo konsultanto prof. Tetsuyos Ozakio ir Japonijos meno ir technologijų muziejaus „Manggha“ (Krokuva, Lenkija) direktorės Katarzynos Nowak paskaitų. Rudenį taip pat bus organizuojamos parodos kuratoriaus dr. A. Gelūno ekskursijos, animės peržiūros, koncertas, performansas, protmūšis.
Renginių programa skelbiama www.lndm.lt [https://www.lndm.lt/paroda-grazuoles-pamekles-ir-samurajai-lydinti-spalvinga-japonisku-renginiu-ir-edukaciniu-veiklu-programa/]
Kuratorius dr. Arūnas Gelūnas
Vyriausiasis konsultantas prof. Tetsuya Ozaki
Parodos architektai: Išora x Lozuraitytė Studio (Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė)
Prodiusuojantis architektas Mindaugas Reklaitis
Parodos garsas Arturas Bumšteinas
Apšvietimas Eugenijus Sabaliauskas
Dizainerė Laura Grigaliūnaitė
Parodos koordinatorė Egla Mikalajūnė
Renginių programos koordinatorė Goda Aksamitauskaitė
Edukacinės programos koordinatorė Eglė Nedzinskaitė
Anglų kalbos vertėja Emilija Ferdmanaitė
Lietuvių kalbos redaktorė dr. Ilona Čiužauskaitė
Anglų kalbos redaktorė Emma Stirling
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Partneriai: Bohdano ir Varvaros Chanenkų nacionalinis meno muziejus, „Cashi“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, „Galerie Gebr. Lehmann“, UAB „Grinda“, Kauno fotografijos galerija, „KuroNeko“, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Japonijos meno ir technologijų muziejus „Manggha“, „Mizuma Art Gallery“, „Nanzuka“, „Perrotin”, Wasedos universiteto Tsubouchi memorialinis teatro muziejus, „Toppan inc.“, „Yukiko Koide Presents“, „Caffeine“
Rėmėjai: BTA „Vienna Insurance Group“, „Exterus“, „Fundermax“, „Narutis“, UAB „VMGcorp“
Informaciniai rėmėjai: „JC Decaux“, LRT
Dėkojame kultūros atašė Gabijai Čepulionytei ir Lietuvos Respublikos ambasadai Japonijoje, Antoine Frérot, Carmen ir Danieliui Kleinams, Dariui Lebedzinskui, Keiko Okamurai, Viliui Jagminui, Gabrieliui Dovydėnui, Tarptautiniam Kioto mangos muziejui, Japonijos nacionalinei parlamento bibliotekai
Informaciją teikia LNDM Viešųjų ryšių koordinatorė Emilija Blockutė, el. p. [email protected]
NDG Informacijos centras, [email protected], +370 5 212 2997
Iliustracijų sąrašas: