Nuo šiol audioknygų mylėtojai turės daugiau progų klausytis žinomų autorių kūrinių, nes knygynų tinklo „Pegasas“ elektroniniame knygyne įsigijus garsinę knygą, jos bus galima klausytis specialioje knygyno išmanioje programėlėje. Pasak tinklo elektroninės prekybos vadovo Manto Švažo, joje – vien šiuo metu net kelios dešimtys knygų, kurių kitose panašiose programėlėse nėra bei įdiegta begalė naujausių funkcionalumų.
Lietuva ne prie lyderių, bet pamažu vejasi
„Nepasakysiu nieko naujo – audioknygų rinka visame pasaulyje sparčiai auga, o per pastaruosius metus pasiekė naujas aukštumas ir lėtėjimo ženklų nematyti: prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos ji turėtų pasiekti 7,93 mlrd. JAV dolerių, o dar po penkerių metų – daugiau nei 13 mlrd. JAV dolerių. JAV yra didžiausia audioknygų rinka, sudaranti didžiausią pasaulinės rinkos dalį, nes turi tokius žaidėjus, kaip Amazon „Audible“ ir „Google Play Books“, tačiau nuo jos neatsilieka ir Europa, o šios srities pirmūnai – skandinavai, kurie pagal įvairias apklausas, audioknygų klausosi net saunose“, – kokios tendencijos vyrauja rinkoje pasakoja M. Švažas.
Šių metų kovą duomenų platforma „Statista“ paskelbė tarptautinės apklausos, kuri buvo atlikta 56 pasaulio šalyse, rezultatus, kurie rodo, kad 2023 metais audioknygos buvo populiariausios Nigerijoje ir Indijoje – šiose šalyse net 44 proc. respondentų teigė per paskutinius dvylika mėnesių vartoję tokį skaitmeninį turinį, toliau tarp lyderių rikiuojasi Kinija su 42 proc., ir Švedija, kurioje 35 proc. apklaustųjų nurodė klausantys audioknygų. Lietuva, deja, kol kas yra šio sąrašo pabaigoje, nes tik 14 proc. apklaustųjų iš mūsų šalies per pastaruosius metus knygas „skaitė“ garsiniu formatu.
„Kalbant apie Lietuvą, audioknygų rinka pas mus dar tik pradeda įsibėgėti, tačiau ji taip pat rodo teigiamas augimo tendencijas: mūsų skaičiavimais, artimiausius penkerius metus tikimasi net dvigubai spartesnio augimo nei prognozuojamas rinkos augimas pasaulyje, todėl iki 2029 metų knygas garsiniu formatu turėtų klausytis beveik kas antras mūsų šalies gyventojas. Ir nenuostabu, nes išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų mobiliųjų įrenginių naudojimas bei vis didėjanti turinio įvairovė tokį būdą „skaityti“ knygas neabejotinai populiarina, tad daugėja ir tokią paslaugą siūlančių platformų. Visgi, kai pasiūla didelė, neišvengiamai kyla klausimas, kurią jų pasirinkti, kad nenuviltų virtualios bibliotekos dydis, programėlės funkcionalumai ir šios paslaugos kaina – visų juk neįsidiegsi“, – garsinių knygų perspektyvas Lietuvoje ir dėl to kylančius iššūkius vardija elektroninės prekybos specialistas M. Švažas.
Kai programėlių tiek daug, kaip išsirinkti?
Pasak jo, tai visai paprasta – renkantis garsinių knygų klausimo platformą, reikėtų atsižvelgti į šiuos kelis kriterijus:
„Kadangi esame vienas didžiausių knygynų tinklų Lietuvoje ir turime itin didelį įvairių autorių knygų asortimentą, į audioknygų rinką, padedami partnerių iš Skandinavijos – „Beat Technology”, kurios paslaugomis jau pasinaudojo ne viena didelė Europos leidybinė įmonė, žengiame ir mes. Vasarą pradėjome savo skaitytojams pasiūlydami „Pegaso“ programėlę, kuri atliepia visus anksčiau išvardintus kriterijus ir dar daugiau: knygą galima parsisiųsti ir klausytis neturint interneto ryšio, pavyzdžiui, lėktuve ar vaikščiojant, o tiems, kurie mėgsta knygų klausytis prieš užmigdami, yra reguliuojama taip vadinama „snooze“ funkcija, kad užmigus, po tam tikro laiko programėlė išsijungtų automatiškai.
Be to, ši nauja platforma leidžia „Pegaso“ svetainėje įsigytą norimą audioknygą klausytis be prenumeratos mokesčio – užuot mokėję fiksuotą mėnesinį mokestį už prieigą prie viso knygų katalogo, programėlės vartotojai moka tik už konkrečias knygas, kurias nori klausyti. Nekalbant apie tai, kad kai kurių autorių kūriniai ekskliuzyviai yra tik pas mus, o visos įsigytos knygos „nugula“ vienoje programėlėje – virtualioje „Pegaso“ bibliotekoje“, – naujieną pristato M. Švažas.Tos pačios „Statista“ šių metų gegužės mėnesio duomenimis, pasaulyje populiariausios buvo
komedijinio žandro audioknygos – jas klausė 10,92 proc. žmonių, antroje vietoje – istorinė fantastika – 9,93 proc., trečioje vietoje su 9,33 proc. atsidūrė istorinės audioknygos, o toliau žanrai rikiuojasi taip: mokslinė fantastika – 8,79 proc., detektyvai – 8,51 proc., romantinės knygos – 8,21 proc., asmens tobulėjimui skirtos audioknygos – 7,42 proc., kelionių knygos – 6,76 proc., šiuolaikinė literatūra – 6,14 proc., autobiografijos – 5,92 proc., patarimų knygos – 5,19 proc., siaubo romanai – 5,10 proc., į išvardintas kategorijas nepatenkančios knygos – 1,29 proc.
„Vienareikšmiškai toks knygų formatas yra perspektyvus, nes garsines knygas galima klausytis vairuojant, sportuojant, einant pasivaikščioti ar atliekant namų ruošos darbus – visais atvejais, kai rankos turi būti neužimtos ir negalima patogiai įsitaisyti ant sofos. Nekalbu apie tai, kad toks būdas yra tiesiog nepamainomas knygų rijikams: palyginimui – tik mūsų virtualioje bibliotekoje esantį Stepheno Kingo romaną „Gyvūnėlių kapinės“ galima perklausyti per 16 val. 18 min, tokią pat ekskliuzyvią Eugenijaus Laurinaičio knygą apie sklandų bendravimą „Žuvis vandenyje“ – per 6 val. 31 min, o gamtininko Mariaus Čepulio parašytą ir paties įgarsintą „Ana konda?“ – per 1 val. 47 min. Teoriškai, tokiu būdu galima per porą dienų išklausyti kelias knygas ir ženkliai pagerinti per metus „perskaitytų“ knygų iššūkį“, – garsinės knygos privalumus vardija „Pegasas“ elektroninės prekybos vadovas M. Švažas.