2024 m. liepos 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimas pritarė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės ir prevencijos įstatymo projektui. Pasak įstatymo rengėjos, Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės, dabar Lietuva turi teisinį pagrindą sukurti ir visuomenei atverti lytinių nusikaltėlių registrą, kuris būtų viena iš priemonių, užtikrinančių vaikų saugumą.
„Įstatymo tikslas – sustiprinti kontrolės ir prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Lietuvoje iki šiol nebuvo atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės priemones, nebuvo reglamentuojama, kaip atsiras atskiras registras, nusikalstamų veikų rizikos vietų žemėlapis, jo sudarymas, galimybės visuomenei susipažinti su duomenimis“, – sako Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotos šešėlinės vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministrė R. Šalaševičiūtė.
Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių ir jos imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš vaikus, dėl greitesnio tokių nusikaltimų atskleidimo, juos padariusių asmenų nubaudimo, kontrolės ir prevencijos. Pastaruoju metu žymiai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus Lietuvoje skaičius. Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, vien per pastaruosius metus pranešimų apie galimai nukentėjusius vaikus skaičius išaugo daugiau nei 28 proc.: 2021 m. – 237 atvejų, 2022 m. – 300 atvejų, 2023 m. – 384 atvejų. Per trejus metus 957 pripažinti nukentėję nuo seksualinės prievartos, 42 proc. – nuo artimų žmonių.
Vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje, mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, popamokinės veiklos priemonėse ir kt. Problemas spręsti trukdo formalus ir biurokratinis požiūris, vien švietimas ir prevencija nebepadeda, reikia naujų sprendimų, kad asmenys, seksualiai išnaudojantys vaikus, suprastų, kad jie bus matomi ir žinomi. Pasak R. Šalaševičiūtės, vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo įgauna prioritetinį statusą.
Prie projekto rengimo prisidėjo įvairių ministerijų, valstybės institucijų, teisėtvarkos, teismų, NVO atstovai, buvo surengtos apskritojo stalo diskusijos, konferencija dalyvaujant Lenkijos Teisingumo ministerijos atstovams, įstatymo rengėjams.
Kai kuriose Europos valstybėse (pvz.: Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs seksualines nusikalstamas veikas padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kurie prieinami visuomenei.
Kai kuriose ne Europos valstybėse taip pat yra viešai prieinami registrai (pvz.: JAV, Kanadoje, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos.
Lietuvoje registras kuriamas pertvarkant veikiantį Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, pertvarkant pastarąjį į du registrus – paliekant Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą bei kuriant Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registrą. Tokiu būdu siekiama sudaryti galimybę naujai sukurto registro vieną dalį padaryti prieinamą visuomenei. Šių asmenų duomenys, atsižvelgiant į tokių veikų pavojingumą ir itin sunkias patirtas vaikų traumas dėl jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, bus tvarkomi 20 metų, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra išnykęs teistumas. Įstatymu nustatoma galimybė šį terminą sutrumpinti, jei asmuo, kurio duomenys tvarkomi registre, atitinka įstatyme numatytas sąlygas ir jis kreipiasi į apylinkės teismą dėl tokio termino sutrumpinimo.
Registras bus sudaromas iš dviejų atskirų duomenų bazių: Riboto naudojimo duomenų bazės ir Viešosios duomenų bazės. Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie riboto naudojimo duomenys: duomenis iš Riboto naudojimo duomenų bazės Registro nuostatų nustatyta tvarka galės gauti teismai, teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos, kai tai numato įstatymas.
Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie viešai prieinami duomenys: priimtų nuosprendžių duomenys apie nuteistiesiems asmenims paskirtų bausmių vykdymo ir atlikimo vietą, jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė, bei asmenį identifikuojantys duomenys (gimimo vietos šalis, pavardė, vardas), nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data, nuteistojo asmens nuotrauka, aktuali asmens, įregistruoto Registro informacinėje sistemoje, nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vieta.
Šie duomenys, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, atitinkamą laikotarpį po asmens nuteisimo bus vieši – atviri visuomenei. Siekiant turėti tikslią konkrečiu laiku informaciją, duomenys nuolat bus atnaujinami.