Naujausias agentūros DID Moons Lietuvoje atliktas darbuotojų lūkesčių tyrimas parodė, kad vadovų rolė yra kertinė išlaikant patyrusius specialistus. Tyrime dalyvavę 10 ir daugiau metų darbo patirties turintys specialistai nurodė, jog nekompetentingas tiesioginis vadovas gali tapti pagrindiniu veiksniu, kuris paskatintų galvoti apie darbdavio keitimą. Nepriklausomai nuo kartos ir patirties respondentai įvardino, kad pagrindinės priežastys palikti darbdavius yra tiesiogiai susijusios su vadovų kompetencijomis ir kuriama atmosfera: nepagarbi darbo aplinka (43 proc.), per didelis darbo krūvis (40 proc.) ir psichologinis smurtas ir priekabiavimas darbe (36 proc.).
Nors globaliai personalo skyriaus fokusas į lyderių ir vadovų ugdymą yra labai ryški tendencija, žmogiškųjų išteklių temos ekspertas ir tyrėjas Josh Bersin teigia, kad vos 25 proc. įmonių mano, kad jų dabartinė vadovų ugdymo sistema kuria aukštą pridėtinę vertę.
„Pozityvios darbuotojų patirties valdymas turėtų tapti esminiu darbdavių, ir pirmiausia vadovų, uždaviniu. Tyrimo metu gavome labai daug atvirų pasidalinimų apie nekompetetingus vadovus, kurie toleruoja netinkamą elgesį, nekuria psichologiškai saugios aplinkos, turi prastus komunikacijos įgūdžius. Rinkoje matome, kad vadovų mokymai visada yra aktuali tema, tačiau ne visi vadovai efektyviai įsisavina teorines žinias,“ – akcentuoja tyrimo bendraautorė ir DID Moons strategė Asta Mikalajūnienė.
Turint neribotą biudžetą dabartinė rinka gali atliepti praktiškai bet kokius poreikius. Vis dėlto, organizacijoms daug dažniau tenka susidurti su biudžeto ir/ar kitų išteklių apribojimais, todėl dažnai ieškoma kitokių galimybių, kurios padėtų užpildyti šią spragą.
Kaune veikiančio automatizavimo technologijų įmonės „Festo“ atvejis yra geras pavyzdys, kaip vidinė mokymų programa gali būti efektyviai panaudota už organizacijos ribų, o tuo pačiu tapti aukštesne socialinės atsakomybės misija. Apie „Festo“ organizacijos vadovų sukurtą vidinę patirčių dalinimosi programą vadovams „MeWe, sklindant geriems atsiliepimams tiek įmonės viduje, tiek ir išorėje, atsitiktinai iš įmonės darbuotojo lūpų išgirdo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno VPK) darbuotojai.
„Ši partnerystė ne tik apie vadovavimą, bet ir apie prasmę kurti valstybinio bei privataus sektoriaus ryšį, prisidėti prie Lietuvos ateities. Kartais gali atrodyti, kad verslas gyvena visai kitkuo nei policija, bet po sesijų su pareigūnais supratome, kad kertiniai dalykai yra tie patys. Tikimės įkvėpti ir daugiau įmonių drąsiau bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis, nes per šį projektą ne tik auginome, bet ir augome patys: kaip socialiai atsakinga įmonė, kaip specialistai ir profesionalai,“ – sako „Festo Lietuva“ Paslaugų centro veiklos vadovė Giedrė Belazarienė.
2024 m. kovo-gegužės mėnesiais vykusioje programoje dalyvavo 22 pareigūnai. Jiems „Festo“ vadovų komanda per beveik 20 val. susitikimų ciklą perteikė tiek sukauptas teorines žinias, tiek ir per patirtį surinktus praktinius patarimus. Nuo savęs pažinimo iki efektyvių darbo su komanda būdų – dalyviai išgirdo ne vieną realų pavyzdį ir patys sprendė situacijas.
„Mums kurį laiką buvo aktuali vadovų ugdymo tema, tad užmezgus kontaktą su Festo, partnerystė vystėsi natūraliai. Startuoti sąmoningai nusprendėme nuo aukščiausios grandies vadovų tam, kad pasisėmę patirties, įgavę praktikos jie tai parsineštų į savo komandas. Dauguma vadovų – policijos pareigūnai, todėl vadybos, psichologijos ir panašių žinių tobulinimas yra itin svarbus, norint judėti pirmyn,“ – pabrėžia Giedrius Klimavičius, Kauno VPK viršininko pavaduotojas.
Klimavičius pritaria, kad nors iš pradžių atrodė, kad policija, statutinė organizacija, yra visai kitokia nei „Festo“ įmonė, tačiau, pasidalinus ir išgirdus mokymus vedusių ekspertų patirtį, paaiškėjo, kad vadovai susiduria su panašiomis problemomis. Jis dalinasi, kad pareigūnai teigiamai vertina ne tik praėjusius susitikimus, tačiau ir tai, kad jų metu įgytas žinias jau gali bandyti taikyti ir savo komandose. O partnerystė tarp organizacijų jau ieško naujų formatų ir būtinai tęsis.
Darbuotojų lūkesčių tyrimo duomenys patvirtiną tokių partnerysčių efektyvumą. Tarp patraukliausių mokymosi ir tobulėjimo galimybių vis aukštesnis prioritetas atitenka mokymuisi iš savo srities profesionalų (78 proc.), galimybėms turėti mentorių ar koučą (60 proc.), ir tik trečioje vietoje lieka formalūs mokymai (43 proc.).
„Biudžeto ar kitų išteklių limitai negali tapti pasiteisinimu nedirbti su savo vadovų kompetencijomis. Stingant finansinių resursų, visada galima kurti vidinius vadovų klubus, diegti mentorystės programas – tiek vidines, tiek ir ieškotis patyrusių vadovų-mentorių už organizacijos ribų. Vadovų rolė, kuriant darbuotojų patirtis yra kritinė, o „Festo Lietuva“ ir Kauno VPK yra puikus pavyzdys, kaip galima rasti sprendimą remiantis bendradarbiavimo principais,” – dalinasi A.Mikalajūnienė
Beveik 8 iš 10 tyrimo respondentų atsakė, kad darbdavio įvaizdis jiems yra svarbus faktorius renkantis darbdavį. Svarbiausi reputaciją kuriantys ir palaikantys elementai, anot respondentų, yra įmonės sąžiningumas darbuotojų atžvilgiu (62 proc.), geri verslo finansiniai rodikliai (36 proc.) ir vadovo lyderystė (34 proc.). Todėl vadovo lyderystė nesibaigia tik vidinių patirčių užtikrinimu. Stiprus lyderis yra geidžiamas veiksnys ir pritraukiant potencialius darbuotojus, jo pozicionavimas ir komunikacija turi būti matoma ir išorės kanaluose.
Daugiau įžvalgų apie darbo rinkos tendencijas, kandidatų ir darbuotojų lūkesčius darbdaviams skaitykite DID Moons tyrime:
https://drive.google.com/file/d/1gwwAPj4jM9n1Kkjfg220rHt1Ws2jUdhj/view