2024 m. liepos 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Seimas baigė priešpaskutinę aštuntąją (pavasario) sesiją, kurioje nuo kovo 10 d. iki liepos 18 d. surengė 60 posėdžių, priėmė 487 teisės aktus, iš jų – 373 įstatymus.

Pasak Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, nors šios Seimo sesijos metu, kaip ir ankstesnėse, netrūko aštrių diskusijų ir emocijų, be kurių parlamento veikla ir neįsivaizduojama, ją vainikavo bendro susitelkimo reikalaujantys svarbiausi sprendimai.

„Kalbu, be abejo, apie susitarimus dėl valstybės gynybos, nors būta daug abejonių, ar juos apskritai įmanoma pasiekti rinkimų periodu. Vis tik bendromis pastangomis spėjome pakloti pamatus ir sukurti sąlygas tolesniems žingsniams rūpinantis visos valstybės ir kiekvieno žmogaus saugumu, tiek tiesiogiai fiziniu, tiek socialiniu, emociniu. Tai šiandien leidžia sakyti, kad pavasario sesija buvo sėkminga“, – pažymėjo Seimo Pirmininkė.

Apibendrindama aštuntosios Seimo sesijos darbus Seimo vadovė V. Čmilytės-Nielsen sakė, kad besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir kiti geopolitiniai iššūkiai lėmė, kad svarbiausi parlamento pavasario sesijos darbai buvo orientuoti į nacionalinio saugumo užtikrinimą.

Prioritetas − šalies saugumo stiprinimui

Pavasario sesijoje nacionalinio saugumo darbotvarkėje Lietuvos parlamentas tęsė svarbius darbus ir priėmė nemažai aktualių sprendimų, stiprinančių šalies saugumą ir gynybą.

Seimas, pabrėždamas pastaraisiais metais ypač padidėjusį poreikį imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių nacionaliniam saugumui stiprinti, patvirtino Gynybos fondo paketą, kuriuo siekiama padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. BVP, ir nuo spalio 1 d. nusprendė įsteigti Valstybės gynybos fondą. Šio fondo lėšas sudarys Seimo vieniems metams pratęstas bankų solidarumo įnašas, padidintas įprastas ir lengvatinis pelno mokestis, kuro, tabako ir alkoholio akcizai.

Seimo patvirtintoje ir atnaujintoje Krašto apsaugos sistemos plėtros ir stiprinimo programoje išskiriami pagrindiniai prioritetai: iki 2027 m. turėti įrengtą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti, suformuoti nacionalinę diviziją ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą.

Siekdamas užtikrinti tinkamą krašto apsaugą ir karo tarnybos teisinį reglamentavimą Seimas pritarė naujos redakcijos Karo prievolės įstatymui, kuriame nustatyta, kad jaunuoliai karinę prievolę turės atlikti iš karto po mokyklos. Priimti pakeitimai sudarys sąlygas nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą, stiprinti privalomosios karo tarnybos patrauklumą, taip pat leis parengti didesnį skaičių jaunesniųjų vadų bei Lietuvos kariuomenei trūkstamų specialistų. Be to, nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudarytos sąlygos derinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą arba išeiti akademinių atostogų bet kuriuo studijų laikotarpiu ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Seimas pritarė kariuomenės struktūros pokyčiams: sukurtas pėstininkų divizijos vienetas, bus formuojamas tankų batalionas, padidintas šauktinių skaičius.

Seime taip pat buvo apsispręsta denonsuoti Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Įsigaliojus pasitraukimui iš jos, Lietuvai nebeliks draudimo įsigyti, kaupti, o prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis. Šis sprendimas leis padidinti Lietuvos teritorijos gynybos efektyvumą ir bus kaip papildoma atgrasymo priemonė potencialiam agresoriui.

Pavasario sesijoje priimtos Lietuvos šauliams naudingos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis leista ūkinėje veikloje taikyti ne tik ginklų pardavimą ar nuomą, bet ir panaudą.

Sesijoje Seimas priėmė Investicijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis nuspręsta sudaryti palankesnes sąlygas stambiems projektams, užtikrinantiems neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Stambiems projektams, kurie skirti neatidėliotiniems valstybės saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti, bus supaprastintos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip siekiama sudaryti sąlygas tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.

Priimtu Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu siekiama skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę, didinti jos konkurencingumą, sudaryti palankias krašto apsaugos sistemos ir viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų aprūpinimo strateginėmis prekėmis ar gynybos ir viešojo saugumo užtikrinimo reikmėms skirtais produktais sąlygas. Nauju įstatymu įtvirtintas ir pramoninis bendradarbiavimas, kuris sudarys galimybę Lietuvos gamintojams įsitraukti į krašto apsaugos sistemos institucijų vykdomus prioritetinius karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimus.

Seimas apsisprendė taikyti griežtesnę dalyvavimo NATO konkursuose atranką. Į įstatymą įtraukta sąlyga, kad reikalinga patikimumo deklaracija bus išduodama tuo atveju, kai NATO konkursuose siekiantis dalyvauti juridinis asmuo ar su juo susiję asmenys per paskutinius 3 metus nebuvo pripažinti pažeidę tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių (t. y. ne tik teismo, bet ir kitų valstybės institucijų sprendimu).

Seimas pratęsė draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. Draudimas bus taikomas tol, kol Nacionalinio saugumo strategijoje Rusija ir Baltarusija bus nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę nacionaliniam saugumui.

Sesijos metu patvirtinta Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, kurioje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir priemonės iki 2030 m. Į naująjį Kibernetinio saugumo įstatymą sutarta perkelti ES Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvą, kuri leis sustiprinti nacionalinį kibernetinį saugumą.

Seimas nusprendė denonsuoti 1992 m. liepos 21 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, ratifikuotą Aukščiausiosios Tarybos nutarimu. Tokiu būdu siekiama nepalaikyti glaudesnio teisinio bendradarbiavimo su valstybe agresore.

Seimas taip pat pritarė brigados generolo Raimundo Vaikšnoro skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu, leido birželio mėn. mūsų šalyje surengti bendras Lietuvos, NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių karinių vienetų tarptautines karines pratybas „Baltijos operacija 2024“.

Parama Ukrainai tęsiasi

Seimas sesijos pradžioje patvirtino tolesnę savo paramą prieš agresorę kovojančiai Ukrainai ir priimta rezoliucija paragino tarptautinę bendruomenę skubiai ir iš esmės padidinti politinę, ekonominę, finansinę, karinę, techninę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Parlamentas sutarė papildyti ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Patikslintame įstatyme nustatyta daugiau ribojimų Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, uždrausta į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija ir kt.

Seimas paprašė Europos Komisijos neatidėliotinai parengti teisės aktų projektus dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungos teritoriją uždraudimo ir užtikrinti ES valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą, siekiant įgyvendinti šį uždraudimą efektyviai ir vienodai visoje ES.

Ambicingesni Lietuvos energetikos tikslai

Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kuria įtvirtinti dar ambicingesni Lietuvos energetikos tikslai. Siekiama, kad Lietuva iš energijos išteklių importuotojos taptų jos eksportuotoja ir užsitikrintų visą sau reikalingą energijos kiekį, o visa šalyje pagaminta energija būtų klimatui neutrali. Siekiant iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika, energetikos sektorius turės iš principo pasikeisti. Vienas pagrindinių šio pokyčio būdų – naudojamo iškastinio kuro, pirmiausia naftos ir gamtinių dujų, pakeitimas švaria elektros energija. Kartu bus siekiama užtikrinti energijos išteklių prieinamumą vartotojams, saugią ir patikimą energetikos infrastruktūrą bei sukurti naują energetikos pramonę Lietuvoje.

Parlamentas sudarė galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas buitiniams vartotojams. Dėl didelių svyravimų energijos išteklių rinkose visuomeninės elektros, gamtinių dujų ir centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galės būti perskaičiuojamos kartą per tris mėnesius. Šie pokyčiai suteiks galimybę greičiau reaguoti į mažėjančias energijos produktų kainas rinkose ir sukurs naudą buitiniams vartotojams.

Sesijoje taip pat sutarta Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Stiprės seksualinio smurto prieš vaikus prevencija

Pavasario sesijos pabaigoje Seimas patvirtino Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus. Nuo lapkričio 1 d. sutarta įpareigoti asmenis, ketinančius užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), darbdavius tikrinti, ar darbuotojas turi QR kodą, o atitinkamas institucijas vykdyti darbdavių priežiūrą.

Seimas sutarė nuo 2025 m. keisti paramos būstui įsigyti teikimo modelį ir nustatyti tikslingesnį finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimą. Pagal naują tvarką subsidija bus diferencijuojama atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių, bus taikoma maksimali būsto vertė, be to, įtvirtinti ribojimai, kur lengvatine tvarka nebus galimybės įsigyti būsto.

Seimas pritarė darbo rinkos aktyvumą gerinančioms priemonėms. Priimtais pakeitimais padidintas socialinių partnerių įsitraukimas priimant sprendimus dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, užtikrintas racionalesnis šioms priemonėms skirtų lėšų panaudojimas, skatinamas įsiskolinusių asmenų grįžimas į darbo rinką ir įsitvirtinimą joje, padidinta skolininkų paskutinio būsto apsauga.

Šalpos pensijų įstatymo pataisomis sutarta nuo rugsėjo 1 d. šalpos negalios pensijas tiems gyventojams, kuriems negalia nustatyta esant vyresniems nei 24 metai, ir šalpos senatvės pensijas mokėti nepaisant to, kad šie asmenys dirba. Nauju reguliavimu visiems šalpos pensijų gavėjams bus sudarytos vienodos galimybės dirbti neprarandant teisės gauti šalpos išmoką, skatinama asmenų su negalia integracija į darbo rinką. Seimas nuo 2025 m. nusprendė šalpos negalios pensijos skirti ir asmenims, kurie pripažinti netekusiais 45–55 procentų dalyvumo (darbingumo) po 24 metų amžiaus.

Seimas pritarė siūlymui tobulinti vietinių rinkliavų už automobilių statymą tvarką, geriau užtikrinant asmenų su negalia teises. Priimtos pataisos padės savivaldybėms automatizuoti parkavimo priežiūrą, sudarys galimybes žmonėms su negalia parkuotis uždarose aikštelėse.

Priimtos Maisto įstatymo pataisos turėtų padėti mažinti maisto švaistymą ir skatinti saugų labdarai bei paramai skirto maisto perdavimą. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. prekybos tinklai bus įpareigoti sudaryti sutartis su maistą dalijančiomis labdaros organizacijomis.

Seimas įteisino nuolatinio pobūdžio nuostatą ir užtikrino galimybę gyventojams, kurie kreipiasi dėl kompensacijų, skirti jas visam šildymo sezonui, taip pat sutiko renovuojant ar modernizuojant daugiabučius padidinti valstybės paramą nepriklausomybės gynėjams ir jų šeimų nariams.

Parlamentas pritarė pirmajam valstybinių pensijų pertvarkos etapui ir nusprendė jau nuo liepos 1 d. beveik dvigubai padidinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas.

Priimtais Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimais nuo 2026 m. sutarta įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuojamą jaunimo darbuotojo profesiją.

Seimas sukūrė teisines prielaidas Vyriausybei paskirti vieną – Priėmimą užtikrinančią įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą. Ši įstaiga valdys ar administruos visas užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas ir bus pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Be to, parlamentas pritarė kvotų darbuotojams iš trečiųjų šalių nustatymui. Kvotos dydis kalendoriniams metams negalės būti didesnis nei 1,4 proc. praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Priimtomis pataisomis siekiama efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinti Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.

Gyventojai galės patogiau investuoti į įvairius finansų produktus

Seimas nusprendė keisti pajamų iš finansinių investicijų apmokestinimo tvarką ir sudaryti sąlygas gyventojams patogiau investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus. Įstatymo pakeitimais nutarta nuo 2025 m. įvesti naują priemonę – investicinę sąskaitą, kuri sudarys galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, gyventojų pajamų mokestį mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams.

Seimo priimtos pataisos leis atpiginti pagrindinių bankų paslaugų krepšelį. Priimti Mokėjimų įstatymo pakeitimai sudarys galimybę nuo 2025 m. trečdaliu sumažinti bankų pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą.

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisomis nutarta nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigoti kredito įstaigas užtikrinti kiekvienam nekilnojamojo turto paskolos gavėjui realią galimybę pasirinkti palūkanų rūšį.

Seimo priimti sprendimai nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą. Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct.

Seimas suvienodino sąlygas mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose skirtingus alkoholinius gėrimus pardavinėjantiems verslininkams. Pagal priimtus pakeitimus, verslininkai mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose galės prekiauti iki 15 laipsnių siekiančiais alkoholiniais gėrimais.

Priimtomis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisomis sutarta griežtinti reikalavimus lošimų ir valiutų keitimo, mokesčių konsultantų, nekilnojamojo turto agentų, apskaitos verslui. Stiprindamas pinigų plovimo prevenciją, Seimas suteikė teises priežiūros institucijai stabdyti pažeidėjų veiklą, į pinigų plovimo prevencijos veiklą įtraukiant daugiau žmonių ir įmonių.

Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisomis nuspręsta griežtinti prekybą fejerverkais. Be kitų pakeitimų nutarta didinti amžiaus ribą siekiantiems įsigyti F2 kategorijos fejerverkų, vadinamųjų „bambioškių“ – juos galės įsigyti ne jaunesni kaip 18 metų jaunuoliai.

Seimas taip pat sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą. Priimtos pataisos numato, kad nuo 2025-ųjų Lietuvoje taksi ir pavežėjų paslaugas galės teikti tik tie vairuotojai, kurie turės galiojantį ES, Europos ekonominės erdvės ar NATO šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą pažymėjimą.

Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimais sutarta nuo 2025 m. didinti azartinių lošimų mokesčio tarifą. Pagal priimtas pataisas, organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei vietoj 20 proc. bus taikomas 22 proc. mokesčio tarifas.

Tarp kitų aktualių sprendimų – pritarta greitesniam transeuropinio transporto tinklo projektų įgyvendinimui, padidinta supaprastinto pirkimo sutarties maksimali vertė, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, įteisintos neribotos turizmo informacijos centrų vadovų kadencijos, sugriežtinta kripto turto įmonių priežiūra ir įteisintas jų licencijavimas, Konkurencijos taryba paskirta atsakinga už internetinių tarpininkavimo paslaugų priežiūrą, suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui dėl UAB „LTG Link“ teikiamos iki 2032 m. gruodžio 31 d. 100 mln. eurų paskolos už Šiaurės investicijų banko nustatytą palūkanų normą investicijų projektui „Elektrinių traukinių įsigijimas“ finansuoti.

Daugiau saugumo medikams

Seimas, siekdamas užtikrinti didesnį medikų saugumą, nuo kitų metų tam tikrais atvejais leido jiems atsisakyti teikti paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina jų garbę ir orumą.

Sesijoje taip pat priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis tobulinant Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo tvarką siekiama pagerinti inovatyvių gydymo metodų ir vaistų prieinamumą labai retomis ligomis sergantiems pacientams.

Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais sudarytos teisinės prielaidos ligonių kasų konsolidavimui nuo 2025 m. liepos 1 d. Pagal naujas nuostatas, Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos bus sujungtos į vieną juridinį asmenį.

Be to, Seimas nustatė administracinę atsakomybę už veiklos su vaistiniais preparatais pažeidimus.

Keisis bausmių skyrimo tvarka

Seimas įtvirtino sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius. Baudžiamojo kodekso pataisomis nuspręsta atsisakyti bausmės vidurkio taisyklės ir, įvertinus visas aplinkybes, orientuotis į teisingos ir proporcingos bausmės skyrimą. Kodekse paliekama daugiau diskrecijos teismui, t. y. įstatyme numatomos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę.

Baudžiamojo kodekso pataisomis taip pat nutarta nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pagrindus. Iniciatyvos rengėjai tvirtina, kad pakeitimų poreikį lėmė pokyčiai dabarties realijose – atsiradusios naujos ir suaktyvėjusios ankstesnės geopolitinės grėsmės, įvertinta karo Ukrainoje patirtis.

Sesijoje Seimas priėmė Mediacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama efektyviau spręsti mediatorių veiklos klausimus, stiprinti jų veiklos koordinavimą. Pakeitimais sutarta, kad nuo 2025 m. mediatorių savivaldą įgyvendins Lietuvos mediatorių rūmai.

Priimdamas Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinį įstatymą Seimas sutarė aiškiau ir nuosekliau sureguliuoti iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarką. Konstituciniame įstatyme aiškiau įvardijami prašymui įregistruoti iniciatyvinę grupę ir su juo pateikiamiems dokumentams keliami reikalavimai. Naujos nuostatos sudarys galimybę leisti iniciatyvinei grupei pašalinti nurodytus prašymo trūkumus.

Tarp kitų svarbių sprendimų – patvirtintos laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus išvados, sugriežtinta administravimo paslaugas teikiančių įmonių atsakomybė už administratoriaus pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą.

Kuriamas vientisas sporto modelis

Seimas priėmė naujos redakcijos Sporto įstatymą, kuriuo kuriamas vientisas sporto modelis – nuo fizinio aktyvumo pagrindų iki įtraukimo į aukšto meistriškumo sportą. Įstatyme įtvirtinta, kad skatinant atskirų sporto šakų plėtotę ir jų populiarinimą federacijoms bus skiriamas finansavimas fiziniam aktyvumui plėtoti. Bendrojo ugdymo mokyklose bus steigiamos klasės sportuojantiems mokiniams, sudarant sąlygas mokiniams, kurie yra sportininkai, mokytis ir sportuoti bendrojo ugdymo mokyklose.

Seimas ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl manipuliavimo sporto varžybomis, prisijungdamas prie Europos ir pasaulio kovos su manipuliavimu sporto varžybomis.

Seimas pritarė siūlymui Švietimo įstatyme nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų, taip pat sudarė galimybę lanksčiau rengti dalyko mokytojus ir padidinti profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtį. Taip pat apsispręsta, kad specialiųjų poreikių turintiems vaikams klasėse galės padėti ne tik mokytojai, bet ir kiti specialistai.

Priimta rezoliucija Seimas apibrėžė dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principus.

Ateities kultūros politika tvirčiau užtikrins žmogaus kultūrines teises

Seimas priėmė naująjį Kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuriuo kultūra dar labiau įtvirtinama ne kaip atskira sritis, o kaip horizontali vertybė, kuri padės spręsti ir kitų sektorių problemas bei iššūkius. Atnaujintas įstatymas padės ateities kultūros politikai tvirčiau užtikrinti žmogaus kultūrines teises, tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje Lietuvoje, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir kultūros dalyvių bendradarbiavimą.

Priimtomis Bibliotekų įstatymo pataisomis sutarta leisti bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas, t. y. prieš atiduodant perdirbti nurašytas knygas bus galimybė jas neatlygintinai perduoti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.

Griežtės aplinkosauginiai reikalavimai

Seimas patvirtino Nacionalinio susitarimo dėl miškų procese išdiskutuotus ir išgrynintus sprendimus, kurie numato ilgalaikes miškų politikos kryptis. Seimas rezoliucija patvirtino, kad Nacionalinis susitarimas dėl miškų pasiektas dėl jame išvardytų temų ir miškų politika, jos formavimas turi remtis atsižvelgiant į pasiektus susitarimus. Dėl miškų politikos klausimų, kuriems susitarimo rengimo proceso metu nebuvo rastas bendras sutarimas, bus sprendžiama svarstant ir priimant naująją Miškų įstatymo redakciją.

Seimas pritarė aplinkosauginių reikalavimų sugriežtinimui. Pakeitimais išplečiamas savivaldos institucijų įgalinimas rūpintis ir daryti įtaką gyventojų sprendimams dėl pasirenkamų buitinių šildymo įrenginių, taip pat buitinių nuotekų tvarkymo įrenginių. Išplėstos savivaldybių institucijų galimybės nustatyti aukštesnius nei valstybiniai standartus, savivaldybių administracijoms suteikta teisė kontroliuoti, kad nebūtų deginama pavojinga arba tarši kuro rūšis gyventojų privačiuose namuose.

Seimas sugriežtino baudas už saugomų rūšių, laukinių gyvūnų žalojimą, saugomų rūšių, laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą, prievolės atkurti mišką nevykdymą, invazinių rūšių naudojimą, nustatė atsakomybę juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus, sugriežtino atsakomybę už Žvejybos taisyklių pažeidimus, už pažeidimus verslinėje žvejyboje.

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną sutarė nuo 2025 m. gegužės 1 d. uždrausti viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinius plastikinius gaminius. Viešojo maitinimo vietose kaip alternatyva vienkartiniams indams turės būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai. Masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams bus draudžiama ne tik neatlygintinai dalyti, bet ir parduoti vienkartinius plastikinius gaminius.

Seimas sušvelnino atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose ir sudarė galimybę pirmiau skirti įspėjimą.

Žemės įstatymo pataisomis leista laisvą valstybinę žemę (ne tik kaime, bet ir miestuose) laikinai pirmiausiai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki 2023 metų pabaigos.

Kitos sesijos aktualijos

Seimas paminėjo Lietuvos narystės NATO ir ES 20-metį, Europos Tarybos įsteigimo 75-ąsias metines, surengtas Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti.

Atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento dekretą, Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas po to, kai Vyriausybė grąžino įgaliojimus po šalies vadovo priesaikos.

Sesijos metu darbą pradėjo prisiekę naujai paskirti ministrai – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, taip pat prisiekė nauja Seimo narė Jekaterina Rojaka.

2024 m. Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – Seimas skyrė ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei (po mirties).

Seimas pritarė Giedrės Čėsnienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus (dar vienai kadencijai) ir Rimvydo Norkaus kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinius advokatus. Redą Cimmperman paskirta Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontroliere.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Prireikus Seimas sesijas gali pratęsti.

Rugsėjo 10 d. Seimas rinksis į paskutiniąją, devintąją, šios kadencijos sesiją.