Liepos 16-17 dienomis vyko įmonės „Agrokoncerno grūdai“ elevatorių vadovų ir vadybininkų-konsultantų susitikimai. Juose buvo aptartas prasidėjęs sezonas, grūdų supirkėjai pasidalino savo įžvalgomis ir prognozėmis.
Pasak įmonės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo savaite, o kai kuriuose regionuose ir maždaug dešimčia dienų anksčiau prasidėjusios javapjūtės pirmieji rezultatai leidžia prognozuoti, kad šiemet derlius bus šiek tiek geresnis nei pernai – apie 7,4-7,5 mln. tonų javų, rapsų ir ankštinių kultūrų (grūdų).
„Tikėtina, kad derliaus potencialą šiemet sumažino neįprastai šilta gegužės pradžia ir po Joninių prasidėjusi kaitra. Dėl sausų ir karštų orų iš pirmųjų kūlimų matome, kad šių metų kviečiai yra daug smulkesni. Jų saiko svorio vidurkis yra labai ribinis – 76-77 kg/hl ir vos siekia minimalią eksportui reikalingą normą. Pernai grūdai buvo ženkliai stambesni, jų saiko svoris siekė 79-80 kg/hl“, – lygina K. Šimas.
Pirmieji grūdai supirkimo punktus pasiekia ne tik mažesni, bet ir labai sausi. Pagal reikalavimus juose turi būti maksimaliai 14 proc. drėgmės, dabar iš laukų vežami apie 13-13,5 proc. drėgnumo grūdai.
„Grūdai yra iki vieno procento sausesni nei norma. Iš vienos pusės ūkininkams tai yra gera žinia, nes nereikia jungti džiovyklų ir galima sutaupyti kaštų, tačiau dėl to prarandamas pats derlius, nes netenkama svorio“, –paaiškina „Agrokoncerno grūdai“ direktorius.
Pagal kokybinius parametrus kviečiai iš pietų Lietuvos, smėlingesnių dirvų, panašūs kaip ir pernai – dominuoja 2-3 klasė. Didžioji jų dalis, apie 70 proc., yra žemesnės arba vidutinės kokybės, o derlingumas geresnis nei pernai. Didieji ūkininkai kulia 7-8 tonas iš hektaro, o Lietuvos vidurkį prognozuojame apie 6 tonas žieminių kviečių iš hektaro. K. Šimas sako, kad šiek tiek geresnės kokybės tikimasi iš centrinės ir šiaurės Lietuvos nukulto derliaus.
Jau antrus metus iš eilės džiugina rapso aliejaus kokybė (infratek 48, pamatiniu metodu – 44). Jeigu gamta nepateiks staigmenų, planuojama, kad iki šios savaitės pabaigos jis bus nukultas. Žieminio rapso derlingumas šiemet šiek tiek prastesnis nei pernai. Jis sumažėjo vidutiniškai apie 0,2 tonos iš hektaro, tačiau šiemet pasėto rapso plotai buvo apie 10 proc. didesni, todėl bendras šios kultūros derlius Lietuvoje nenukentės.
K. Šimas atkreipia dėmesį į žieminių miežių kokybės trūkumus. Nors šiemet jų plotai yra padidėję daugiau nei 50 proc., tačiau jų kokybė yra prasta dėl randamų kitų kultūrų priemaišų. Pavieniais atvejais žieminiuose miežiuose randama 15-20 proc. ir daugiau kitų kultūrų, todėl juos tampa labai sunku realizuoti.
Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, dėl maždaug 20 proc. išaugusių plotų, prognozuojamas didesnis ankštinių kultūrų – žirnių ir pupų derlius. Tiesa, jų plotai didele dalimi padidėjo žieminių kviečių pasėlių sąskaita.
„Šiemet pradėjus galioti naujiems Europos Sąjungos reikalavimams dėl sėjomainos ir kitų ekoschemų, kviečių pasėlių plotai sumažėjo beveik 100 tūkst. hektarų. Dėl to Lietuva neteko apie pusės milijono tonų kviečių derliaus. Šie hektarai buvo kompensuoti vasarinėmis kultūromis, pavyzdžiui, žirnių buvo pasėta apie 30 tūkst. hektarų, pupų apie 10 tūkst. hektarų daugiau bei žieminių miežių“, – sako K. Šimas.
Eksportuoti planuojama apie 5,3-5,5 mln. tonų grūdų. „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus teigimu, pagrindinės grūdų eksporto kryptys išlieka panašios. Pagal išankstinius pardavimus dominuoja Nigerija, Pietų Afrikos Respublika, Marokas. Tikėtina, kad šiemet mažiau grūdų bus eksportuojama į Ispaniją, nes šioje šalyje, dėl buvusių palankių oro sąlygų, labai geras derlius.
„Šiuo metu dar tik sulaukiame pirmosios informacijos iš Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos. Nuo to, kokie bus derliaus kokybės rezultatai šiose šalyse, priklausys ir eksporto geografijos pokyčiai“, – sako K. Šimas.
Jo teigimu, jeigu logistikos grandinėje nebus kokių nesklandumų, Lietuva neturėtų susidurti su rinkų trūkumu, nes yra sudaryta nemažai išankstinių eksporto kontraktų. Iš anksto sudaryta sandorių tiek, kad rugpjūčio-spalio mėnesiais numatyta pilna uosto apkrova.
„Kalbant apie grūdų kainas, išlošė tie žemdirbiai, kurie paklausė mūsų viešų rekomendacijų gegužę užfiksuoti išankstines kainas. Tuo metu MATIF biržoje grūdų kaina buvo 260-270 eurų už toną. Šiuo metu kainos yra stipriai kritusios – vyruoja 220-230 eur/t. Jeigu birža šio lygio neatlaikys, kainos gali nukristi ir iki 200 eur už toną. Jeigu ir toliau blogės Prancūzijos kviečių kokybė ar bus mažesnis derlius nei tikėtasi (26-27 mln. tonų), galimas ir kainos pakilimas į 230-250 eur/t lygį“, – sako pašnekovas.
Mažiausiai krito ankštinių kultūrų – žirnių ir pupų kainos, todėl juos pelninga parduoti anksti. Ūkininkai, žirnius ir pupas parduodami dabartinėmis kainomis, turi mažiausią praradimą. Rapso kaina svyruoja apie 500 eur/t, tad ji išlieka istoriškai aukšta. Todėl šiuo metu parduoti ankštines kultūras ir rapsą ekonomiškai yra palanku.
Kai kurie ūkininkai svarsto galimybę laikyti grūdus per žiemą ir laukti geresnių kainą. K. Šimas sako, kad šiuo metu sunku prognozuoti, ar tokia strategija pasiteisins.
„Grūdų kainos rudenį ar žiemą priklausys koks derlius bus užaugintas Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Argentinoje ir Australijoje. Kol kas ten sąlygos labai geros. Sausra šiemet labai paveikė Ukrainos, Rusijos derlių, perteklinis lietus ženkliai sumažino derlių ir kviečių kokybę Prancūzijoje, tačiau kiti kontinentai gali su kaupu kompensuoti derliaus praradimus Europoje. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos jau seniai neturėjo tokių gerų oro sąlygų, todėl yra prognozuojamas įspūdingas kviečių ir kukurūzų derlius“, – situacija skirtinguose kontinentuose apžvelgia K. Šimas.
Kaip keisis grūdų rinkos kainos aiškiau matysis sulaukus Australijos, Pietų Amerikos šalių derliaus. Tačiau „Agrokoncerno grūdai“ direktorius atkreipia dėmesį į tendenciją, kad pastaraisiais metais rinkos yra tapusios labai techniškos, susijusios su fondų pozicijomis, todėl kainų pokyčius labiau lemia spekuliantai nei gamtos sąlygos ar kiti reiškiniai.
„Fondai šiuo metu vėl yra pardavę labai daug grūdų (pardavimo pozicija virš 500 tūkst. kontraktų, o tai sudaro daugiau nei 70 mln. t. grūdų biržoje). Nuo jų strategijos priklausys, kaip keisis grūdų supirkimo kainos. Jeigu fondai pradės pirkti grūdus, kainos pakils. Tačiau neaišku ar jie keis ir kada keis strategiją, nes šiuo metu parduotų grūdų pozicijos yra rekordinės, todėl supirkimo kainos yra žemesnės nei tikėtasi“, – komentuoja K. Šimas.