Sparčiai besikeičiančiame verslo pasaulyje, siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą ir valdyti verslo rizikas, yra svarbu neatsilikti nuo teisinių reglamentavimo pokyčių, teismų formuojamos praktikos bei priežiūrą įgyvendinančių institucijų taikomų principų tendencijų. Tai ypač tampa aktualu konkurencijos teisės srityje, kurioje konkurencijos taisyklių priežiūrą atliekančios institucijos, reaguodamos į ekonominius ir politinius iššūkius (pvz., geopolitinė įtampa, rinkų svyravimai, infliacija ir pan.), plečia nusistovėjusias tyrimų ribas bei stiprina priežiūros mechanizmus.

Europos Komisija (EK) savo veikloje taiko inovatyvų ir drąsų požiūrį, peržiūrėdama sandorius, ūkio subjektų elgesį rinkoje ir analizuodama rinkų ypatybes, kurios gali būti žalingos vartotojams. Šiuos principus perima ir nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos.

Ne išimtis yra ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (KT), kuri nusprendė, jog 2024 m. ypatingą dėmesį skirs energetikos, sveikatos (įskaitant farmacijos), mažmeninės prekybos ir skaitmeninių rinkų sektoriams. Praėjus 2024 m. pirmajam pusmečiui, kviečiame apžvelgti, kokius tyrimus vykdė KT ir kokios šiuo metu yra vyraujančios tendencijos ES lygmeniu.

I - Energetikos sektorius buvo išskirtas kaip prioritetinis dėl jame toliau vykstančių reikšmingų pokyčių (elektros tiekimo rinkos liberalizavimas, besitęsiantys energijos išteklių kainos šuoliai ir pan.). Nieko stebėtino, jog didelis KT dėmesys skiriamas būtent šiam sektoriui – tokią tendenciją nuo 2019 m. diktuoja EK, vykdydama Europos žaliojo kurso strategiją (The European Green Deal), pagal kurią EK iškėlė tvarios ekonomikos augimo tikslą. Iš EK atliekamų tyrimų ir praktikos matoma, jog EK dėmesys ūkio subjektų elgesiui, kuris turi neigiamos įtakos sąžiningai konkurencijai ir tvarumui, tampa prioritetiniu. Tai rodo EK pateiktas pranešimas Graikijos elektros energijos tiekėjui „Public Power Corporation“ (PPC) dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Graikijos didmeninėje rinkoje parduodant elektrą pigiau nei savikaina. EK teigimu, tokiu elgesiu PPC atgrasė investicijas į aplinkai draugiškesnius energijos šaltinius. Nustatyti EK tikslai dėl Europos žaliojo kurso skatina ir nacionalines konkurencijos priežiūros institucijas aktyviau tirti šiame sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veiksmus.

Lietuvoje KT per pirmąjį šių metų pusmetį koncentravosi į:

• Elektromobilių infrastruktūros tinklo stebėseną – KT vertinimu, plėtojant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklą, gali atsirasti konkurencijos ribojimų. Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra pasirinkta neatsitiktinai – 2023 m. EK paskelbė ataskaitą dėl šio sektoriaus ir nustatė, jog bendrai ES lygmeniu elektromobilių įkrovimo sektorius susiduria su konkurencijos teisės ribojimais (pvz., rinkos uždarymas ir konkurencijos sumažėjimas) ir tolesnis šio sektoriaus stebėjimas ir konkurenciją ribojančių rizikų vertinimas yra būtinas. Atsižvelgdama į EK išvadas, KT šiuo metu atlieka šio sektoriaus stebėseną ir siekia nustatyti konkurencijos teisės problemas Lietuvoje.
• Sandorių priežiūrą – 2023 m. KT reaguodama į viešai pasirodžiusią informaciją apie „Enefit“ ir „EGTO energija“ sandorį, kuriuo „Enefit“ perėmė „EGTO energija“ mažmenines elektros energijos pirkimo–pardavimo tiekimo sutartis, savo iniciatyva pradėjo koncentracijos priežiūros procedūrą. 2024 m. KT baigė tyrimą ir nustatė, jog bendrovės privalėjo pranešti apie tokį sandorį ir gauti KT leidimą, o toks leidimas sandorio sudarymo metu nebuvo gautas. „Enefit“ pripažino, jog įgyvendino koncentraciją be KT leidimo, nors toks pranešimas apie koncentraciją turėjo būti KT pateiktas iki sandorio pradžios.
• Bendradarbiavimo stiprinimą – KT stiprina bendradarbiavimą su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tokio bendradarbiavimo tikslas – dar labiau saugoti veiksmingą konkurenciją rinkose (įmonių susijungimų priežiūroje ir tiriant draudžiamus susitarimus). Institucijos susitarė aktyviau konsultuotis įvairiais efektyvaus rinkų veikimo užtikrinimo klausimais ir keistis informacija, jeigu kiltų įtarimų apie galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

Dėl didėjančio KT dėmesio energetikos sektoriui jame veikiantys subjektai privalės daugiau resursų skirti konkurencijos teisės reikalavimų įgyvendinimui ir susijusių rizikų vertinimui. Kaip rodo ilgametė KT praktika, dažnai konkurencijos teisės pažeidimai konstatuojami vertikaliuose, t. y. tiekimo/ platinimo santykiuose. Todėl tikėtina, jog bus tiriami ir energetikos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų verslo partnerių (pvz., komponentų tiekėjų ar prekių platintojų) veiksmai ir susitarimai.

II - Sveikatos sektorius (įskaitant farmaciją) ir toliau išlieka tarp prioritetinių sektorių. KT šį sektorių stebi nuo 2022 m., atsižvelgdama į buvusią pandeminę padėtį, kurios metu Lietuva ir visa ES susidūrė su vaistų tiekimo grandinės iššūkiais, negalėdama užtikrinti tinkamo ir nepertraukiamo vaistų prieinamumo sveikatos priežiūros sistemoms ir pacientams. Šis sektorius taip pat yra laikomas prioritetiniu ir EK: EK vertinimu, COVID-19 pandemija ir Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą atskleidė Europos tiekimo grandinių priklausomybę ir riziką, kad ekonominė priklausomybė gali būti panaudota kaip ginklas. Todėl yra keliamas tikslas ES lygmeniu užtikrinti nuolatinį vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumą vartotojams, o tam yra reikalinga nepriklausoma ir diversifikuota vaistų tiekimo grandinė.

KT, įgyvendindama šiuos tikslus, per pastaruosius keletą metų atidžiai stebėjo ūkio subjektų veiksmus sveikatos (farmacijos) sektoriuje ir atliko šiuos tyrimus:

• 2022 m. Lietuvos vaistinių asociacijai ir jos narėms paskyrė baudas, siekiančias nuo 7 380 EUR iki 27 483 740 EUR dėl susitarimo taikyti kompensuojamųjų vaistų antkainius,
• 2024 m. KT tyrė, ar gydytojų skatinimo programa ir joje numatytos gydytojų pritraukimo priemonės nepažeidė KĮ, tačiau tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo;
• 2024 m. KT baigė tyrimą dėl bendrovės „Giantera“, kuri yra oficiali prekės ženklo „Dr. Ohhira“ produkcijos atstovė Lietuvoje, ir jos tiekiamas prekes platinančių įmonių sudaryto draudžiamo susitarimo neparduoti prekių mažesnėmis nei tiekėjo nurodytomis kainomis. Ūkio subjektų, galimai sudariusių draudžiamą susitarimą, sąraše atsidūrė vaistinės (pvz., „Apotheka Pharma“, „Entafarma“ ir Mano vaistinė, Universiteto vaistinė ir kitos.) bei elektroninės parduotuvės (pvz., „Bio Sala“ (livin.lt), „Filmai ir kvapai“ (aromama.lt), „Creator Japonicus” (japoko.com) ir kitos).

Sveikatos (farmacijos) sektoriui yra skiriamas padidintas dėmesys ir kitose ES valstybėse narėse.. Pavyzdžiui, Ispanijos konkurencijos taryba atliko kratas kelių vaistų gamintojų patalpose. Jungtinė Karalystėje šiais metais buvo pradėtas tyrimas prieš „Vifor Pharma“, siekiant įvertinti, ar ši bendrovė galėjo apriboti konkurenciją sveikatos priežiūros specialistams pateikdama klaidinančią informaciją apie konkurento produkto saugumą ir veiksmingumą. 2023 m. EK skyrė bendrą 13,4 mln. EUR baudą šešioms bendrovėms, kurios susitarė nustatyti vaistų sudėtinės medžiagos minimalią pardavimo kainą pirkėjams.

Tendencijos šiame sektoriuje yra akivaizdžios. Iki šiol vykdoma sveikatos (farmacijos) sektoriaus priežiūra tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu išliks tokia pat aktuali. Tokią priežiūrą ir nacionalinių priežiūros institucijų dėmesį skatina ne tik nuolatinis politinis dėmesys, nukreiptas į vaistų prieinamumą, bet ir EK siekiai sukurti nepriklausomą vaistų tiekimo grandinę. Todėl šio sektoriaus ūkio subjektai turėtų užtikrinti, kad jų veiksmai ir taikomos praktikos atitinka konkurencijos teisės reikalavimus.

III - Mažmeninės prekybos sektorius taip pat nebe pirmus metus išlieka prioritetiniu sektoriumi dėl jo svarbaus poveikio vartotojams. COVID-19 pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą, tiekimo grandinių sutrikimai prisidėjo prie infliacijos šuolio visame pasaulyje. Kartu su stagnuojančiu darbo užmokesčio augimu, tai lėmė didėjantį visuomenės spaudimą konkurencijos teisės priežiūrą vykdančioms institucijoms spręsti pasaulinę pragyvenimo išlaidų krizę, su kuria susiduria vartotojai. Nors konkurencijos politika nėra makroekonominės politikos priemonė, pragyvenimo išlaidų krizės akivaizdoje konkurencijos teisės priežiūrą vykdančios institucijos visame pasaulyje atidžiai nagrinėja sektorius, kurie tiesiogiai veikia vartotojų pragyvenimo išlaidas (pvz., maisto produktai, namų apyvokos reikmenys, mažmeninės prekybos tiekimo grandinės, degalai ir gamtinės dujos). Kaip teigia EK, nors konkurencijos užtikrinimas nėra infliacijos mažinimo priemonė, EK nedvejodama tirs atvejus, kai kainų kilimą gali lemti antikonkurencinės praktikos, ypač tuos atvejus, kai kainos didinamos prisidengiant infliacija (pvz., gamintojams nustatant fiksuotas prekių perpardavimo kainas ar kitu būdu reguliuojant platintojų kainodarą).

EK aktyviai tiria ūkio subjektų veiksmus šiame sektoriuje. Pavyzdžiui, 2023 m. EK atliko netikėtus patikrinimus bendrovių, veikiančių maisto, bakalėjos ir kitų vartojimo prekių užsakymo ir pristatymo internetu srityje, o 2024 m. padangų gamintojų patalpose (EK apsilankė „Pirelli“, „Continental“, „Michelin“ ir „Nokian“ būstinėse), įtariant jog šios bendrovės galėjo bendradarbiauti derinant padangų kainas. 2024 m. EK taip pat paskyrė net 337,5 mln. EUR baudą JAV konditerijos milžinei „Mondelez“ (valdančiai tokius prekės ženklus kaip „Oreo“, „Cadbury“, „Milka“, „Toblerone“) už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi užkertant kelią tarpvalstybinei prekybai savo gaminiais ES.

Lietuvoje KT mažmeninės prekybos sektorių stebi jau daugelį metų ir atlieka tyrimus dėl įvairiose rinkose veikiančių ir įvairias prekes ir paslaugas parduodančių ūkio subjektų, pavyzdžiui:

• 2011 m. KT nubaudė filmų platintojus (UAB „Forum Cinemas Home Entertainment“, UAB  „Palink“ ir kitus) už draudžiamus susitarimus nustatyti (fiksuoti) filmų, įrašytų skaitmeniniuose vaizdo diskuose ir vaizdajuostėse, perpardavimo mažmenines kainas.
• 2014 m. KT ištyrė Maxima LT, UAB („Maxima“) ir Mantinga, UAB („Mantinga“) sudarytą draudžiamą susitarimą, kuriuo įmonės susitarė neparduoti „Mantinga“ gaminamų duonos ir kitų prekių Maxima parduotuvėse už mažesnę nei „Mantinga“ kainoraščio kainą.
• 2023 m. KT nubaudė UAB  „ODA LT“ ir jos platintojas už perpardavimo kainų palaikymą (baudos siekė nuo 1 780 EUR iki 163 020 EUR).
• Šiuo metu KT taip pat atlieka 3 tyrimus dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų kasdienio vartojimo prekių pardavimo, gėrimų ir šilumos siurblių gamybos bei prekybos rinkose.

Kaip matyti iš atliekamų tyrimų šiame sektoriuje, tiek EK, tiek ir KT pozicija mažmeninės prekybos sektoriuje yra nuosekli. Didelis dėmesys skiriamas vartojimo prekių kainoms, nes tai yra pagrindinis Europos piliečių rūpestis aukštos infliacijos laikotarpiu. Neabejotina, kad KT, atsižvelgdama į EK nustatytas tendencijas ir prioritetus, toliau atliks tyrimus dėl galimo kainų didinimo vartotojams, kylančio dėl konkurenciją ribojančių susitarimų.

IV - Skaitmeninės rinkos taip pat tapo KT prioritetu, nes ne tik prekyba, bet ir kiti verslai vis aktyviau veikia elektroninėje erdvėje. Sparčiai besikeičiantis ES teisinis reguliavimas (pvz., 2022 m. atnaujintos Vertikaliųjų susitarimų gairės, kuriose atsirado naujos taisyklės dėl prekybos internetu, taip pat pradedamas taikyti Skaitmeninių paslaugų aktas) rodo, kad ES institucijos siekia nustatyti aiškias ūkio subjektų veikimo elektroninėje erdvėje taisykles. Ateityje tikėtina, kad bus atliekami tyrimai dėl ūkio subjektų veiksmų atitikties šioms taisyklėms. EK konsultuojasi dėl konkurencijos teisės rizikų, kiek tai susiję su dirbtiniu intelektu ar virtualia realybe, tirdama įėjimo barjerus, nustatydama galimus rinkos galios šaltinius ir nagrinėdama duomenų vaidmenį pramonėje. Taip pat pastebima tendencija, jog ES institucijos vis labiau linkusios neapsiriboti „didžiųjų duomenų“ tyrimais ir siekia nagrinėti kitus rinkos galios šaltinius (pvz., dirbtinio intelekto lustus) konkurencijos tyrimuose. Pavyzdžiui, „Nvidia“ sulaukė užklausų dėl savo grafinių procesorių iš EK, taip pat Prancūzijos ir Kinijos priežiūros institucijų.

Žvelgiant į KT praktiką skaitmeninėse rinkose 2024 m. pirmąjį pusmetį nesulaukėme reikšmingų KT tyrimų dėl draudžiamų susitarimų (išskyrus UAB „ODA LT“ ir jos platintojų atliktą tyrimą). KT kol kas stebi ir analizuoja šį sektorių ir siekia identifikuoti galimas konkurencijos teisės problemas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais KT paskelbė elektroninių prekyviečių stebėsenos ataskaitą, o šiemet (2024-07-24) parengė šio sektoriaus atstovams skirtas Elektroninės prekybos gaires, kuriose apžvelgtos verslo praktikos, galinčios kelti konkurencijos ribojimo riziką bei rekomendacijos el. prekybos sektoriaus atstovams. Jeigu atlikus elektroninių prekyviečių stebėseną paaiškėtų konkurencijos teisės pažeidimai el. prekybos srityje, tikėtina, jog KT surinktų duomenų pagrindu pradėtų tyrimus dėl el. prekyviečių veiksmų. Pavyzdžiui tai buvo padaryta, kai 2012 m. KT nustatė kartelį tarp 29 kelionių agentūrų ir sistemos administratoriaus „E-TURAS“. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog sistemos administratorius įvedė techninį apribojimą nuolaidoms, taikomoms per šią sistemą parduodamoms kelionėms, dėl kurio kelionių agentūros galėjo taikyti ne didesnę kaip 3 procentų dydžio pagrindinę nuolaidą.

Kadangi prognozuojama, jog institucijų, įskaitant ir KT, dėmesys skaitmeninės prekybos sektoriui augs, šios srities verslo atstovams yra geras metas peržiūrėti savo veiklos praktikas bei sudarytus susitarimus ir įsivertinti iš konkurencijos teisės kylančias rizikas.

Rekomendacija: kaip ūkio subjektams apsisaugoti?

Ūkio subjektai, atsižvelgdami į nurodytas tendencijas, turi galimybę įvertinti savo veiksmus ir taikomas praktikas ne tik su konkurentais, bet ir su verslo partneriais ar klientais. Rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

1. Partneriai ir dalijimasis informacija: įvertinkite, su kokiais partneriais bendradarbiaujate ir kokia informacija dalinatės. Pavyzdžiui, ar nesikeičiate komerciškai jautria informacija su konkurentais, tokia kaip kainodara, ateities strateginiai planai ir pan.
2. Sutarčių sąlygos: peržiūrėkite sudarytų ar planuojamų sudaryti sutarčių sąlygas su partneriais. Ar nenustatote įsipareigojimų platintojams neparduoti prekių žemesnėmis nei jūsų nurodytomis kainomis ar kitu būdu reguliuojate platintojų kainodarą ar jų pelningumo maržos dydžius.
3. Dalyvavimas asociacijose: įvertinkite dalyvavimo asociacijose rizikas. Ar asociacija netampa platforma konkurentų draudžiamiems susitarimams sudaryti?
4. Darbuotojų švietimas: ar jūsų bendrovėje vykdoma darbuotojų švietimo programa, supažindinanti su draudžiamų susitarimų rizikomis ir užtikrinanti, kad būtų išvengta neigiamų teisinių pasekmių?
5. Konkurencijos teisės atitikties programa: siekiant kompleksiškai suvaldyti konkurencijos pažeidimų rizikas, rekomenduojama bendrovėje įdiegti konkurencijos teisės atitikties programą. Ši programa padėtų nustatyti rizikas, šviesti ir instruktuoti darbuotojus.

Parengė: Eitvydė Milkevičiūtė, Noewe Legal vyresnioji teisininkė