Daugelio sričių specialistai, tarp jų – ir švietimo srities darbuotojai, sutiks: vasarą darbų tempas tarsi sulėtėja, išsiųsti elektroniniai laiškai grįžta su automatiniu atsakymu apie atostogas, o ir už lango šviečianti saulė dažnai mintis nukreipia jūros, o ne darbinių dokumentų kryptimi. Ir visgi, ar žinojote, kad šį, kiek ramesnį laiką, galite puikiai išnaudoti ir sugrįžti su nauja energija, prasidėjus darbymečiui?  

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sąmoningo sustojimo praktikos yra labai naudingos švietimo darbuotojams. Pavyzdžiui, 2023 metais atliktas Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad sąmoningumo programos padeda mažinti mokytojų stresą, gerina emocinį reguliavimą ir didina dėmesio koncentraciją. Tyrimas parodė, kad mokytojai, dalyvavę sąmoningumo praktikose, patyrė mažiau streso ir galėjo geriau valdyti savo emocijas bei elgesį klasėje. Be to, kiti tyrimai atskleidė, kad mokyklų bendruomenėse, kuriose įgyvendinamos sąmoningumo praktikos, pastebimai pagerėjo mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai bei bendras emocinis klimatas. Tai ypač svarbu mokytojams, nes geresnė emocinė sveikata ir mažesnis streso lygis leidžia jiems efektyviau dirbti ir teikti kokybišką ugdymą.  

„Geriausias darbuotojas yra pailsėjęs darbuotojas. Atsipalaidavimas ir atostogos yra tiesiog būtinos, tačiau labai naudinga į savo dienotvarkę įterpti ir keletą nedidelių dalykų, padėsiančių atstatyti pusiausvyrą ir po ilgų darbo valandų išsekusias energijos atsargas. Iš pirmo žvilgsnio, tai – labai paprasti momentai, bet jie gali padaryti tikrai didelį pokytį“, – sako koučingo specialistė, švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) lyderystės veikiant srities ekspertė Rita Patalavičienė, sutikusi pasidalinti keletu naudingų patarimų. 

Šiuo metu pilna apimtimi vykstančioje TŪM programoje dalyvauja net 58 savivaldybės, beveik 300 mokyklų, kuriose dirba daugybė mokytojų, TŪM programos koordinatorių. „Nors visi šie patarimai buvo formuluoti, galvojant apie juos, visus kitus švietimo srities darbuotojus, jie yra universalūs ir tikrai tiks visiems.  Kaip mėgsta sakyti vienas mano kolega: „Išbandykite, padėkosite sau vėliau“, – sako R. Patalavičienė.  

Ryte skirkite keletą minučių rašymui. Nors gali skambėti keistai, būtent nubudus ranka parašyti keli puslapiai yra esminis kūrybinio atsigavimo įrankis. „Ryto puslapiai moko, kaip atsisakyti loginio mąstymo ir leidžia žaisti kūrybiniam mąstymui. Rašykite visas mintis, net tą mintį, kad neturite ką rašyti. Tiesiog rašykite ir neskaitykite. Juose gali būti visko – teigiamų ir neigiamų dalykų, pasikartojimo, vaikiškumo, piktumo ir t.t. Taip pažadinsite savo kūrybiškumą“, – sako R. Patalavičienė.   

Kuriam laikui padėkite išmaniuosius telefonus į šalį. Ar esate patyrę nuolatinę pranešimų tikrinimo ir pražiopsojimo baimę? Kokios mintys ir jausmai apimtų, jei nuo šiol negautumėte nė vieno pranešimo? Pamėginkite. „Nuolatinis prisirišimas prie išmaniųjų telefonų ne tik sukelia priklausomybę, bet ir kelia baimę kažką praleisti. Nors gal sąmoningai to nepastebime, tai iš tiesų labai vargina ir atima ir taip ribotą energiją. Padarykite eksperimentą: vieną savaitę nustatytu laiku po darbo ar studijų bent kelioms valandoms padėkite telefonus į šalį ir stebėkite, kas vyks toliau. Galite pasižymėti kylančias mintis ir savaitės gale jas perskaityti“, – pataria TŪM lyderystės veikiant srities ekspertė.  

Pakeiskite santykį tarp „privalau“ ir „noriu“. Dabar – pats geriausias laikas šiek tiek „pasikapstyti“ po savo turimas nuostatas. Sutelkite dėmesį į savo „privalau“, „reikia“ ir „turiu“. Kiek jų yra jūsų kasdienybėje? Pabandykite kiekvieną šių žodžių pastebėti savo ir kitų kalboje bei pabandyti juos pakeisti kitais – „pasirenku“ ir „noriu“.  „Ant popieriaus lapo parašykite, ką iš tiesų privalote daryti ir kokie privalote būti. Kokie atsakymai sklinda iš vidaus?  Paskui tuos pačius sakinius perrašykite pakeisdami raktinius žodžius ir keletą kartų paskaitykite, kaip tai skamba. Pamėginkite įsiklausyti į save – vis dėlto, ar jūs labiau privalote, ar labiau tai renkatės?“, – savistabos pratimą rekomenduoja R. Patalavičienė. 

Skirkite pasimatymą sau. Susiplanuokite laiką sau, be jokio susitikimo turinio. Per tą susitikimą nereikia nieko ypatingo veikti. Veiklų sąrašo nebus, paliekame tai jums. Suraskite tam tikrą būdą ar veiklą, iš kurios nelauktumėte apčiuopiamo rezultato, tiesiog išbūkite tą laiką mėgaudamiesi buvimu. Svarbiausia sąlyga – kad niekas jums netrukdytų. 

Išbandykite pokalbius be kūno kalbos. „Kol geri orai leidžia daug laiko praleisti lauke, siūlau išbandyti šiek tiek kitokios formos pokalbius. Išeikite pasivaikščioti su jums svarbiu žmogumi. Eikite šalia vienas kito, kalbėkitės, bet nežiūrėkite vienas į kitą. Pabandykite vienas kitą išgirsti, pajausti ir suprasti, eliminuodami kūno kalbą ir jos siunčiamus signalus“, – pataria koučingo specialistė.  

Suplanuokite ne tik rudens darbus, bet ir pramogas. Tam, kad laukti rudens būtų maloniau, jam pasiruoškite ne tik planuodami darbų grafiką, bet ir malonias laisvalaikio veiklas. „Kviečiu nusipirkti bilietų į teatrą, užsirašyti į dailės, šokių ar kulinarinę studiją, įsigyti abonementą sportui ar masažams, užsisakyti bibliotekos skaitytojo pažymėjimą. Sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienas jį susikurkite asmenišką. Skirkite laiko planavimui, po to beliks tik įgyvendinti“, – sako R. Patalavičienė, linkinti visiems prasmingai išnaudoti likusį vasaros laiką.