Spaudos centras
Spaudos centras
Nuolat tobulinamos skaitmeninės technologijos atveria vis naujų galimybių žmonių bendravimui, mokymuisi, darbui bei laisvalaikiui. Vis dėlto, skaitmeninė pažanga dar nėra pasiekusi tokio lygio, kad visiškai patenkintų ir žmonių su negalia poreikius. Ypač tai aktualu regos negalią turintiems akliesiems bei silpnaregiams – šiuo metu populiarūs socialiniai tinklai jiems dažnai tėra informacinis triukšmas, trūksta sprendimų, padedančių geriau susigaudyti aplinkoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Regos negalią turintys žmonės noriai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis. Žinoma, technologijų įsisavinimas, kaip ir tarp neturinčių negalios, priklauso nuo amžiaus – jaunesni, maždaug iki 50 metų, žmonės su negalia aktyviau naudojasi išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais nei vyresni. Vis dėlto, ir vyresnio amžiaus žmonės su regos negalia bando įvaldyti technologijas, nes jos suteikia gerokai daugiau galimybių ir padeda įveikti iššūkius, kylančius dėl turimos negalios“, – pasakoja Andžejus Ravanas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Informacinės aplinkos prieinamumo specialistas.
Pasak jo, praėjusiais metais kilęs dirbtinio intelekto bumas neišvengiamai paveikė ir žmonių su regos negalia gyvenimą – dirbtinio intelekto dėka atsirado daugiau sprendimų, padedančių geriau atlikti kasdienes užduotis.
„Pavyzdžiui, su dirbtinio intelekto technologija veikiančia programėle „Be my eyes“ galima gauti neįtikėtiną kiekį informacijos: stebėti nuotraukas socialiniuose tinkluose, sužinoti, ar švarūs drabužiai, ar jie tinkamai suderinti, gauti aplinkos apibūdinimą ir jį patikslinti su papildomais klausimais. Taip pat tai leidžia rasti prietaisų gamintojus ir instrukcijas, daug kitų naudingų dalykų. Informacinę aplinką supurtęs „Chat GPT“ taip pat yra prieinamas ir regos negalią turintiems žmonėms, tad jiems atsiveria dar daugiau galimybių“, – vardija A. Ravanas.
Tarp kitų kasdienių programėlių, kurias dažniausiai naudoja neregiai ir silpnaregiai, yra sprendimai, padedantys „matyti“ – nuskaityti pakuočių tekstą, įgarsinti banknoto nominalą, patikrinti, ar kambaryje įjungta šviesa ir pan. Su šiomis užduotimis susitvarko dvi programėlės – „Lookout“ (veikia „Android“ įrenginiuose) ir „Seeing AI“ („Android“ ir „iOS“).
Trūksta tikslesnių sprendimų
Nepaisant programėlių, pritaikytų regos negalią turintiems žmonėms, gausos, dar apstu programėlių kūrėjų neišnaudotų nišų, sako neregys A. Ravanas.
„Iki šiol trūksta programėlės, kuri remiantis dirbtiniu intelektu gebėtų naviguoti žmogų patalpos viduje, kai jis nustato konkretų tikslą. Tikrai praverstų programėlė, kuri galėtų greičiau rasti reikalingą prekę nukreipus kamerą į prekių lentyną, arba kokybiškai įgarsinti viešojo transporto maršruto numerį – tokio sprendimo iki šiol neturime“, – pastebi pašnekovas.
Šiuo metu socialiniuose tinkluose itin populiarūs trumpi vaizdo įrašai taip pat nėra pasiekiami neregiams – tokie įrašai be įgarsinto teksto, su fonine muzika tėra informacinis triukšmas.
„Kol kas ši sritis visiškai neprieinama regos negalią turintiems žmonėms, bet yra vilties, kad situaciją kardinaliai pakeis dirbtinio intelekto galimybės. Manau, tai kelerių metų klausimas, kada dirbtinis intelektas galės tiksliai apibūdinti ne tik nuotraukas, bet ir vaizdo įrašus. Svarbiausia, kad programėlių kūrėjai, kurdami sprendimus žmonėms su negalia, būtinai įtrauktų ir tikslinės vartotojų grupės atstovus, nes tik jie žino, ko reikia tam tikrų specifinių poreikių turinčiam asmeniui“, – sako A. Ravanas.
Pritaikė salonus klientams su negalia
Kad technologiniai sprendimai yra aktualūs žmonėms su negalia, rodo ir jų auditorijos dydis – vien Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 230 tūkst. žmonių su negalia.
„Žmonės su negalia taip pat nori pagal savo galimybes dirbti, keliauti, apsipirkti ir mėgautis visaverčiu gyvenimu. Tai kartais neįmanoma be skaitmeninių sprendimų, palengvinančių jų kasdienybę. Ką galime padaryti mes, kaip verslas, tai pasirūpinti geresniu skaitmeninių produktų bei paslaugų prieinamumu prekybos vietose, inicijuoti ir prisidėti prie žmonių su negalia įtraukties skatinimo projektų“, – komentuoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Šį pavasarį Vilniuje atidaryti pirmieji „Bitės“ salonai, pritaikyti regėjimo ir klausos negalią turintiems klientams. Čia įrengti taktiliniai takai neregiams ir silpnaregiams, specialūs sprendimai žmonėms su klausos negalia. Kiek anksčiau bendrovė įgyvendino kitus reikšmingus pokyčius klientų aptarnavimo srityje – koregavo procesus, organizavo mokymus darbuotojams, kaip bendrauti su specialiųjų poreikių turinčiais klientais.
Pasak A. Ravano, vengiantiems bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis, nes nežino, kaip užkalbinti, vertėtų atsiminti keletą dalykų.
„Pirma, bendravimas gali ir neužsimegzti, tačiau pabandžius nieko blogo neatsitiks. Visi mes galime būti skirtingos nuotaikos, charakterio, kaip ir kiekvienas negalią turintis žmogus. Jei bendraujate su neregiu ar silpnaregiu, matykite žmogų, o ne jo baltąją lazdelę. Ji neturėtų kelti baimės, nes tai tėra to žmogaus įrankis“, – sako jis.