Dirbtinio intelekto sistemų sertifikavimas: ar turime reikalingas kompetencijas

Šių metų liepos 12 d. Europos Sąjunga (ES) oficialiai paskelbė Dirbtinio Intelekto (DI) aktą, kuris įsigalios rugpjūčio mėnesį. Šis aktas žymi svarbų žingsnį į priekį DI reglamentavimo srityje ir nustato vienodą teisinę sistemą DI sistemoms kurti, pateikti į rinką, diegti ir naudoti visoje ES.

„Įgyvendinant šį aktą bus laikomasi ES vertybių ir palengvinama fizinių asmenų, įmonių, demokratijos, teisinės valstybės ir aplinkos tvarumo apsauga. Šis aktas siekia apsaugoti nuo žalingo DI sistemų poveikio ir kartu remti inovacijas, užtikrinant laisvą DI grindžiamų prekių ir paslaugų judėjimą per sienas“, – naujai patvirtinto tarptautinio dokumento reikšmę pabrėžia Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkė dr. Neringa Gaubienė.

Aktas remiasi rizika grindžiamu požiūriu, pagal kurį DI sistemos skirstomos į kelias kategorijas pagal jų galimą riziką: „draudžiamos DI sistemos“, „bendrosios paskirties DI modeliai“ ir „didelės rizikos DI sistemos“.

Dr. N. Gaubienė sako, kad taisyklės dėl „draudžiamų DI sistemų“ įsigalios po 6 mėnesių, taisyklės dėl „bendrosios paskirties DI modelių“ – po 12 mėnesių, o „didelės rizikos sistemoms“ skirtos nuostatos bus pradėtos taikyti per 24–36 mėnesius nuo akto įsigaliojimo.

Nacionalinis lygis: Lietuvos veiksmai

„Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, turi pasiskirti arba susikurti institucijas, atsakingas už šio reglamento priežiūrą“, – teigia „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Benediktas Girdvainis.

Jis pažymi, kad tai turi būti padaryta per vienerius metus nuo DI akto įsigaliojimo pradžios, bet esminiai žingsniai yra žengti jau dabar: „Kompetentingos institucijos užtikrins tinkamą priežiūrą, tačiau stengiamės, kad jos netrukdytų inovacijų plėtrai, o padėtų įmonėms susitvarkyti su sudėtingo reglamento nuostatomis.“

Nuo 2024 m. balandžio Lietuvoje pradėtas organizuoti DI valdysenos forumas, į kurį susirenka šimtai Lietuvos DI ekosistemos dalyvių.

„Susitikę dalyviai diskutuoja, dalinasi savo žiniomis ir gerosiomis praktikomis siekiant integruoti visos ekosistemos indėlį į nacionalinį DI valdysenos modelį“, – pasakoja B. Girdvainis.

Jo teigimu, forume buvo nustatytas būtinumas sukurti centralizuotą atitikties vertinimo platformą: „Ji įmonėms palengvintų didelės rizikos DI produktų atitikties vertinimo procesus. Be to, ši platforma, siūlanti aukšto lygio specialistų paslaugas, padėtų Lietuvai užimti vertingą strateginę poziciją didelės rizikos DI sistemų atitikties vertinimo srityje. Pasirodo, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje mažai kas žino apie šios nišos galimybes ir teikiamas naudas.“

Produktų sertifikavimas ir CE ženklinimas

Vienas iš svarbiausių ES DI akto aspektų yra produktų sertifikavimas ir CE ženklinimas. „Įmonės turės išmokti sertifikuoti DI sistemas, tačiau tai kels įvairių iššūkių. Lietuvoje bus pradėta plėtoti platforma, kurioje bus pateikiami kontaktai įmonių, galinčių atlikti auditą ir išduoti CE ženklinimo sertifikatą“, – kas laukia verslo sektoriaus, pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Valentas Gružauskas.

Svarbus aspektas yra ISO standartų taikymas, apibrėžiantis procesus, kuriais vadovaudamasi organizacija sugebėtų tinkamai valdyti DI sistemas ir užtikrinti, kad jos atitiktų DI akto nuostatas.

„Rekomendaciniai dokumentai ir praktiniai iššūkiai taip pat bus svarbūs siekiant užtikrinti, kad DI sistemos atitiktų keliamus reikalavimus ir būtų saugios bei patikimos“, – sako VU mokslininkas.

Inovacijų skatinimas ir patikimo DI užtikrinimas

DI aktas skatina inovacijas ir užimtumą, leidžia ES tapti patikimo DI diegimo ir tiekimo lydere. Nustatydamas aiškias ir griežtas taisykles, aktas siekia apsaugoti pagrindines teises ir remti naujus inovatyvius sprendimus. Juo skatinama Europos viešųjų ir privačių subjektų, kuriančių, diegiančių ir tiekiančių į rinką ES vertybes atitinkančias DI sistemas, ekosistema.

Pasak dr. N. Gaubienės, ES DI aktas yra reikšminga pažanga DI reglamentavimo srityje, nes jame inovacijų poreikis derinamas su būtinumu apsaugoti viešuosius interesus ir pagrindines teises.

„Šiuo aktu sukuriamas suderinto požiūrio į DI visoje ES precedentas, užtikrinantis sklandų vidaus rinkos veikimą ir kartu skatinantis patikimų DI sistemų kūrimą ir naudojimą“, – teigia mokslininkė.

Europos Komisijos ir valstybių narių priežiūros institucijos užtikrins efektyvų šio akto, prisidedančio prie saugaus, etiško ir patikimo DI plėtros Europoje, įgyvendinimą.