Universalus dizainas – atsivėręs langas į pasaulį

„Iniciatyva, siekianti, kad aplinka galėtų įgalinti, o ne įkalinti žmones su negalia“, – taip apibūdina šalyje diegiamą universalaus dizaino principą asmens su negalia teisių atstovė Lina Gulbinė. Anot jos, nors universalaus dizaino apraiškų šalyje apsčiai, kad tai tinkamai funkcionuotų rezultato dar teks palaukti kelerius metus. Įstaigos kviečiamos pasitikrinti, kuriame kelionės taške jos yra.

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) informuoja, kad dar 2010 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti asmenų su negalia visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis. Konvencijoje įtvirtinti asmenų su negalia lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, užimtumą ir išsilavinimą, darbą, galimybė dalyvauti kultūriniame ir politiniame gyvenime. 

Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatas, Lietuva įsipareigojo sukurti palankią aplinką ir sąlygas oriam bei kokybiškam asmenų su negalia gyvenimui Lietuvoje. Viena priemonių tam pasiekti – universalus dizainas.

Nauda trečdaliui šalies gyventojų

LŽNS informuoja, kad vadovaujantis universalaus dizaino principais įrengti pastatai ar sukurti produktai suteikia vienodą galimybę tuo pačiu daiktu naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų galimybes.Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 15 proc. gyventojų turi tam tikrą negalią. Lietuvoje asmenų su negalia yra apie 8 proc. šalies populiacijos. Vis dėlto statistiškai įvertinus laikinus sveikatos sutrikimus patyrusių asmenų skaičių bei situacinius atvejus (pavyzdžiui, šeimas su mažamečiais vaikais, senjorus ir kt.), Lietuvoje universalaus dizaino principais pritaikyta aplinka ir paslaugomis galėtų pasinaudoti net 1,1 mln. arba 38 proc. šalies gyventojų.

Tiesa, atlikus esamos situacijos analizę buvo išgrynintos esminės spragos: nėra vientiso universalaus dizaino suvokimo, pastebimos spragos teisinėje bazėje, vyksta nesistemingas duomenų rinkimas, trūksta kompetentingų srities ekspertų, vyrauja nevienalytis universalaus dizaino įgyvendinimo ir priežiūros lygis Lietuvos regionuose, pastebimas nevienodas valstybinių institucijų atsakomybių pasiskirstymas bei vyrauja neigiamos visuomenės nuostatos. 

Pastebėta, kad iniciatyvų ir priemonių universalaus dizaino įgyvendinimui Lietuvoje apstu. Vis dėlto atlikus analizę ir susisteminus turimus duomenis paaiškėjo, kad yra apie 50 skirtingų priemonių iš 22 skirtingų institucijų, skirtų universalaus dizaino įgyvendinimui Lietuvoje. Deja, šios priemonės dažnai atsiranda iš pavienių ir trumpalaikių iniciatyvų, kurios neužtikrina sistemingo ir tęstinio universalaus dizaino principų veikimo. Didelis informacijos ir atsakomybių išsibarstymas per daugybę skirtingų institucijų tik apsunkina universalaus dizaino įgyvendinimo bei priežiūros procesus, todėl tikimasi, kad centralizuota sistema leistų efektyviau užtikrinti universalaus dizaino veikimą Lietuvoje. 

Rezultatų teks palaukti

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė aiškina, kad universalus dizainas yra žymiai platesnė sąvoka nei aplinkos pritaikymas asmenims su negalia. 

„Universalus dizainas yra aplinkos ir gaminių kūrimas, siekiant, kad jais galėtų naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, be specialaus pritaikymo. Tai reiškia, kad produktai, pastatai ir aplinka projektuojami taip, kad visi asmenys, įskaitant turinčiuosius ribotus funkcinius gebėjimus, galėtų juos naudoti patogiai ir saugiai“, – detalizuoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė.

Universalus dizainas, anot jos, taip pat apima tinkamą informaciją, lankstumą, paprastą ir intuityvų naudojimą bei kitus principus, kurie padeda užtikrinti lygybę ir prieinamumą visiems. Lietuvoje taip pat yra iniciatyvų, siekiančių įgyvendinti šį principą, kad aplinka galėtų įgalinti, o ne įkalinti žmones.

„Šiuo metu, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinant Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visos gyvenimo srityse plėtros programą, vykdant aktyvią tarpinstitucinę komunikaciją, pastebime vis didesnį siekį aplinką kurti vadovaujantis universalaus dizaino principais, tačiau suprantame, kad akivaizdžių rezultatų dar teks palaukti kelerius metus“, – konstatavo situaciją L.Gulbinė.

Įstaigos kviečiamos įsivertinti

Specialistė informuoja, kad įgyvendinant Aplinkos plėtros programą sukurtoje Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinė sistemoje www.stasis.lt įstaigos ir organizacijos gali registruoti savo valdomus ar naudojamus statinius. Užpildžiusius klausimyną, kuris parengtas atsižvelgiant į universalaus dizaino aspektus, įstaigos ir organizacijos turi galimybę pačios įvertinti, kiek jų valdomi ar naudojami statiniai atitinka universalaus dizaino reikalavimus.

L.Gulbinė informuoja, kad šiuo metu iš 2488 statinių, kurių anketos jau užpildytos, 1 proc. atitinka visus kriterijus, 27 proc. atitinka iš dalies, 72 proc. neatitinka.

„Stebėdami tiek viešojo sektoriaus, Turto banko ir privataus, verslo sektoriaus susidomėjimą bei įsitraukimą, tikimės, kad artimiausiai metais situaciją žymiai pagerės“, – viltingą žinutę siuntė žmonių su negalia atstovė.

7 universalaus dizaino principai:

Šiaurės Karolinos universiteto architektai, inžinieriai, produktų dizaineriai ir aplinkos dizaino tyrėjai suformulavo septynis universalaus dizaino principus:

Lygios galimybės. Ta pačia aplinka patogiai naudojasi įvairių poreikių ir gebėjimų žmonės. Pavyzdžiui, taktiliniai takai su iškilusiu ir pėdomis lengvai juntamu išskirtiniu reljefu yra patogūs ne tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, bet ir dažnai telefoną naudojantiems asmenims – iškilęs šaligatvio paviršius signalizuoja, kada žmogus priartėja prie važiuojamosios kelio dalies ar sankryžos.

Lankstumas. Objektas gali būti naudojamas pagal individualius poreikius. Vienas elementariausių lankstumo pavyzdžių yra televizoriaus ar kito prietaiso garso reguliavimas pagal individualų poreikį arba žirklių pritaikymas, kad jas galėtų naudoti tiek kairiarankiai, tiek dešiniarankiai.

Paprastas ir intuityvus naudojimas. Objekto paskirtis suprantama nepaisant vartotojo patirties, žinių, kalbos įgūdžių. Paprastumo ir intuityvumo pavyzdžiu yra ženklai, viešosiose erdvėse žymintys tualetus, įėjimus į pastatus ir pan. Tokius ženklus turėtų suprasti ir vietinės kalbos nemokantys asmenys.

Suprantama ir suvokiama informacija. Produktas ar aplinka atitinka šį principą, kai svarbiausia informacija yra lengvai suprantama ir komunikuojama skirtingais būdais: aiškiais simboliais, žodiniais užrašais, taktiliniais ženklais ar piktogramomis. To pavyzdys – baldų ar vaikiškų konstruktorių surinkimo informacija pateikta ne tik raštu, bet ir brėžiniais.

Tolerancija klaidoms. Objekto veikimas turi būti suprogramuotas taip, kad neteisingų veiksmų pasekmės būtų minimalios. Pavyzdžiui, naudojantis naujoviškomis orkaitėmis maisto kepimo metu jų stiklas neįkaista, o durelės gali būti lengvai užrakinamos. Tai itin aktualu namuose esant mažamečiams vaikams, kurie taip apsaugomi nuo nusideginimo.

Minimalios fizinės pastangos. Objektą galima efektyviai naudoti įdedant kuo mažiau jėgų. Šio principo pavyzdys yra lagaminai ar kiti sunkūs daiktai turintys ratukus. Pastaruosius lengvai gabentis gali skirtingą fizinį pajėgumą turintys žmonės.

Dydžio ir erdvės tinkamumas. Šį principą atitinkantys objektai yra prieinami kiekvienam žmogui: mažam, dideliam, turinčiam ribotas fizines galimybes. Šį principą atitinka erdvus liftas, į kurį oriai telpa tėvai su vaikų vežimėliu, neįgaliojo vežimėliu ar su vaikštyne judantys asmenys.