Įtraukiojo ugdymo idėja Lietuvoje ir kitose šalyse yra viena iš kertinių šiuolaikinio švietimo politikos krypčių. Ši koncepcija pabrėžia, kad kiekvienas mokinys turi teisę į kokybišką ugdymą, atitinkantį jo individualius poreikius bei galimybes. Tyrėjai pažymi, kad įtraukties sąvokos aiškinimas, nepaisant bendrų susitarimų, labai dažnai priklauso nuo konteksto, apimančio ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir visos šalies vertybių sistemą bei esamą situaciją. Svarbu suvokti, kad įtrauktis nėra sistema, kurią tik galima įdiegti. Įtrauktis siejama su kiekvieno ugdymo proceso dalyvio vidiniu pojūčiu būti įtrauktu, turint galimybes dalyvauti jo kūrimo procese.
Šiuo straipsniu siekiama sužadinti skaitytojo smalsumą ir paskatinti diskusiją apie įtraukųjį ugdymą bei su juo kylančius iššūkius.
Įtraukiojo ugdymo tikslas yra apimti visas besimokančiųjų įvairovės kategorijas, tokias kaip negalios, socialinės klasės, lyties, etninės ir tautinės kilmės, seksualinės orientacijos ir religijos skirtumai, taip padarant švietimo reformą įrankiu plėtrai (Booth ir Ainscow, 2002). Pagrindinės įtraukiojo ugdymo vertybės apima pagarbą mokinių įvairovei, kur skirtumai laikomi galimybėmis, kurios tampa atspirties tašku mokiniams ruošiant juos tolimesniam gyvenimui ir karjerai. Taip pat akcentuojamas aktyvus mokinių dalyvavimas, teigiamos mokytojų nuostatos, individuali pagalba kiekvienam mokiniui, lygiaverčiai ir abipusiai lūkesčiai dėl mokinių pasiekimų, bendradarbiavimas mokyklos bendruomenėje ir už jos ribų bei nuolatinis pedagogų kompetencijų tobulinimas. Karjeros specialistams šis požiūris yra ypač aktualus, nes jis užtikrina, kad mokiniai, turintys specialiuosius ugdymosi poreikius turėtų lygias galimybes planuoti savo ateitį ir pasiruošti darbui. Daugiau apie įtraukiojo ugdymo koncepciją galimą rasti čia: https://www.csie.org.uk/resources/inclusion-index-explained.shtml
Galiausiai, įtraukusis ugdymas yra ne tik apie mokinių akademinius pasiekimus, bet ir apie socialinę įtrauktį. Mokinių su specialiaisiais poreikiais įtraukimas į profesinę veiklą gali būti iššūkis, tačiau tai būtina, siekiant užtikrinti jų pilnavertį dalyvavimą visuomenėje. Buli-Holmberg (2017) pažymi, kad įtraukusis ugdymas yra skirtas skatinti bendruomeniškumo jausmą ir suteikti galimybes visiems mokiniams. Tai ne tik leidžia mokiniams jaustis priimtiems, bet ir skatina jų aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.
Taigi mokytojų, o šiuo atveju karjeros specialistų, vaidmuo yra esminis kuriant individualizuotas karjeros programas, kurios atitiktų mokinių poreikius ir gebėjimus. Toks požiūris ne tik skatina akademinį meistriškumą, bet ir padeda ugdyti socialinius įgūdžius, būtinus karjeros planavimui. Tad norėtųsi paminėti keletą praktinių patarimų, kuriuos jau šiandien karjeros specialistas galėtų įtraukti į savo praktiką:
1. Bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene. Šiuo atveju svarbu suvokti, jog karjeros specialistas turėtų pasinaudoti savo kompetencijomis užduoti tinkamus klausimus kolegoms, diskutuoti su jais įtraukties temomis. Diskusijų metu galima būtų atsakyti į tokio, ar panašaus turinio klausimus: Kokie bendrumai ir skirtumai pastebimi tradicinio ir įtraukiojo ugdymo praktikoje?
Kaip suderinti skirtingas vertybių sistemas, kad visiems būtų sukurta palanki aplinka? Ar įtraukiojo ugdymo kontekste egzistuoja viena tiesa?
2. Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas susijęs su universalaus dizaino mokymui koncepcija, kuria siekiama sukurti tokias sąlygas, kuriose kiekvienas mokinys gali išnaudoti savo potencialą. Nilsen (2017) pažymi, kad svarbu kurti lygias galimybes visiems mokiniams, o ne vienodą požiūrį. Tad rekomenduojama domėtis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo galimybėmis, jas išbandyti. Daugelį konkrečių metodų ir pasiūlymų galima rasti čia: https://udlguidelines.cast.org/
3. Na ir, žinoma, išnaudoti visas asmeninio tobulėjimo galimybes dalyvaujant seminaruose, mokymuose. Šis straipsnis yra įžanga į būsimų straipsnių ir seminarų ciklą, kuriuose bus išsamiai aptartos su įtraukiuoju ugdymu susijusios temos, tokios kaip kitų šalių patirtys, UDM principai ir praktiniai pavyzdžiai, kaip ir kokius klausimus užduoti apie ugdytinio poreikius, galimybes, kaip komunikuoti su vaiku, turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių ir jo artimaisiais, į ką atkreipti dėmesį planuojant mokinių ateitį bei kaip tai padaryti praktiškai.
Autorius: Doc. dr. Ieva Kuginytė-Arlauskienė
***
Naudoti šaltiniai:
Booth, T., & Ainscow, M. (2002). Index of Inclusion: developing learning and participation in schools. Bristol: Centre for Studies on Inclusive Education (CSIE).
Buli-Holmberg, J. (2017). Larerrollen og inkludering. I S. Nilsen (Red.), Inkludering og mangfold – Sett i spesialpedagogisk perspektiv (s. 90–114). Oslo: Universitetsforlaget.
Buli-Holmberg, J., & Ekeberg, T.R. (2016). Likeverdig og tilpasset opplaring i en skole for alle. Universitetsforlaget.
Nilsen, S. (2017). Inkludering og mangfold – sett i spesialpedagogisk perspektiv. Oslo: Universitetsforlaget.