Vyriausioji rinkimų komisija baigė partijų registraciją. Partijos į savo sąrašus kandidatus susidėliojo pagal tik joms vienoms suprantamus prioritetus. Juose galima pamatyti visko – ir aktyvių veikėjų, ir ne veikėjų. Šitoj vietoj reikėtų suprasti, kad čia tik politika ir tikrai nieko daugiau. Tai tokia ta sąžinė, kuri nieko bendro neturi su gražiomis kalbomis ir pažadais. Labai tikėtina, kad skandalų po spalio 13 dienos bus ne ką mažiau, nei dabar. Nors tikrai norisi tikėti, kad klystu. Duok, Dieve.
Kaip matome, Lietuvoje vėl atsirado naujų politinių judėjimų, kurie, jau spėjo įsivelti į tarpusavio rietenas, vienas kito žeminimą ir ta nesantaika tik auga. Bežiūrint kyla daug retorinių klausimų:
Ar šios naujos partijos atneš ką nors naudingo Lietuvai?
Ar naujajame Seime vėl vyraus konfliktai ir peštynės, užgožiančios darbą Tėvynei ir tautai, kurios vertybės ir orumas dažnai lieka paminti?
Ar ir toliau viršų ims politinės prekybos interesai, kuriems nepavykus bus ieškoma būdų susidoroti?
Pasak signataro Algirdo Endriukaičio, tai – politinis pardavimas, ir daryk ką tu nori. Deja, tokia, matyt, kultūra, kuri niekaip neišraunama su šaknimis. Bet gal ateis ta karta, tie žmonės, kurie nuvalys dėmes nuo motulės Lietuvos apdaro?
Lietuva, mūsų senolė Motina, dabar patiria didžiulį spaudimą keistis. Ją norima pervilkti moderniais, „auksiniais“ rūbais, kuriuos liberalios valdžios atstovai laiko madingais ir šiuolaikiškais. Jiems juk mažai terūpi lietuvių kalba ir mūsų žemė, kurioje gimė mūsų tauta. Atrodo, kad ši valdžia, menkindama asmenybes, nori pakeisti Lietuvos veidą tuo slėpdama savo pačios dėmes.
Ministrų skandalai, brangios vilos karo metu, pedofilijos skandalai, prabangūs Lietuvos banko automobiliai, įsigyti už mokesčių mokėtojų pinigus. O kur dar „Igničio“ manipuliacijos su elektros vartotojais, poetų, kunigų menkinimas? Visa tai – tik keletas pavyzdžių, kaip mūsų tautos vertybės ir tradicijos yra išduodamos. Net per Dainų šventę matėme, kaip politika stengiasi perrašyti istoriją. Pavyzdžiui, Salomėjos Nėries eilės ,,Kaip žydėjimas vyšnios” priskirdamos kitiems, jas tik atliekantiems. Taip, gal Salomėja Nėris turi dėmę, bet meluoti per didžiąją Dainų šventę, kad autorius yra kitas, o ne ši poetė – tai tikrai nepadoru. Tikrai buvo gėda ir visi, buvę Vingio parke, ją jautėme.
Seime ir toliau begėdiškai ir atvirai diskutuojama apie narkotinių medžiagų legalizavimą. Maža to, kad taip nuodijamas mūsų jaunimas, tai yra prilyginama progresui. Baisiau nei baisu.
Vėl gi retoriškai klausiu: kuo gi taip nusikalto mūsų senolė Motina Lietuva ir jos vaikai? Negi neužtenka Matuko istorijos, kuri turėjo tokią pabaigą tik dėl nuožmių tėvų gyslomis tekėjusio, narkotinėmis medžiagomis užteršto, kraujo? Kaip būsimieji tėvai elgsis su savo vaikais? Kokia kalba tie vaikai kalbės? O gal jie bus auginami tam, kad Lietuva pavirstų į vieną didelę Amsterdamo gatvę? Kurioje, beje, Jūsų žiniai, jau yra draudžiama vartoti žudančius svaigalus.
Motina Lietuva užaugino ne tik mūsų protėvius, bet ir Jus, kurie ją skriaudžiate ir bandote perengti svetimu rūbu, įvesdami svetimą kalbą ir narkotines medžiagas. Kur buvote paauglystėje per Lietuvos istorijos, literatūros ir lietuvių kalbos pamokas? Turbūt ne mokykloje.
Liko du mėnesiai iki šio Seimo darbo pabaigos. Aš prašau visų Jūsų, nesumindžiokite visiškai Lietuvos širdies!