Kada asmenybės pokyčiai paauglystėje yra psichikos sveikatos problemų ženklas?

Paauglystė yra greitų ir didelių pokyčių metas, kai vyksta ir asmenybės raidos kismas. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Raidos psichopatologijos tyrimų centro mokslininkų grupė atliko tyrimą, kuriuo siekta sukurti psichologinį įrankį paauglių asmenybės sutrikimo diagnostikai Lietuvoje.

Pasak projekto vadovės, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorės Rasos Barkauskienės, tikimasi, kad tyrinėtas ir parengtas taikyti praktikoje metodas padės gerinti paauglių psichikos sveikatos priežiūros kokybę. Tai ypač aktualu dabar, kai vis dažniau išgirstame apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, savižalą ar suicidiškumą mokyklinio amžiaus grupėse ir kitokį savidestruktyvų paauglių elgesį, po pandemijos paūmėjusius paauglių psichinės savijautos svyravimus.

Paauglystė – „tobula audra“

Kognityvinio neuromokslo profesorė ir paauglių neuroraidos ekspertė iš Kembridžo universiteto (JK) Sarah-Jayne Blakemore unikalų paauglystės iššūkį apibūdina kaip „tobulą audrą“, nes vienu metu ir staiga vyksta „hormoniniai pokyčiai, smegenų pokyčiai, socialiniai pokyčiai ir sustiprėja gyvenimo iššūkiai“. Anot prof. R. Barkauskienės, šį sąrašą būtina papildyti asmenybės raidos pokyčiais, nes, kaip ir kūnas, asmenybė auga.

„Nors asmenybė formuojasi nuo pat kūdikystės ir tampa vis stabilesnė, paauglystė yra laikas, kai ši nuosekli tendencija supurtoma ir tai, kur link pasuka asmenybės raidos kelias, yra svarbus tolesnes pasekmes gyvenime lemiantis veiksnys – akademinę sėkmę arba nesėkmę, (ne)darbingumo potencialą, tarpasmeninių santykių kokybę, o ypač psichikos sveikatos problemas“, – sako profesorė.

Asmenybės pokyčių paauglystėje supratimas priklauso nuo apibūdinimo, kas yra asmenybė. Pasak prof. R. Barkauskienės, dažniausiai asmenybė suprantama kaip pageidaujamų ar netinkamų bruožų, tokių kaip geranoriškumas, sutariamumas, impulsyvumas, priešiškumas, užsisklendimas ir t. t., rinkinys. Jie būdingi tiek paaugliams, tiek suaugusiems ir atsiskleidžia reaguojant į aplinką ir bendraujant su kitais. Vis dėlto, mokslininkės teigimu, svarbesnis yra supratimas, kaip asmenybė funkcionuoja: kokių resursų ir pajėgumų žmonėms reikia, kad gyvenime jie įstengtų susitvarkyti su daugybe situacijų, ypač keliančių iššūkių.

„Turime nukreipti dėmesį į žmogaus vidinį pasaulį ir į tai, kaip jis organizuotas: kaip žmogus supranta save, save sąveikoje su kitais, kaip suvokia kitus ir save kitų akimis. Tai sudėtingi vidiniai psichikos procesai, kita vertus, kasdienybėje į juos nuolat atsiremiame, o atsidūrę įvairiose situacijose bandome atsakyti į klausimą, kaip ir kodėl tai įvyko, suteikti prasmę savo ir kitų elgesiui. Dar kitaip tariant, žvilgsnį nukreipiame į žmogaus psichikos žemėlapį, kurio pagrindinėse ašyse – savasties ir tarpasmeninėje – išsidėsčiusios pagrindinės asmenybės funkcijos: tapatumas, apsisprendimas, empatija ir artimumas. Šios ašys nužymi asmenybės funkcionavimą, atspindintį mūsų pajėgumo būti santykyje su savimi ir kitais spektrą“, – pasakoja prof. R. Barkauskienė.

Asmenybės funkcijos ir struktūra formuojasi ankstyvame ir vėliau besiplėtojančiame vaiko ryšyje su platesne aplinka, kur (ne)saugumo, sėkmės ir nesėkmės, bendraamžių santykių patyrimo įprasminimas sąveikauja su paties vaiko ypatybėmis, tokiomis kaip jautrumas, temperamento ypatumai. Paauglystė yra ypatingas laikotarpis asmenybės funkcijų raidai, nes tapatumo paieškos ir integracija yra ir svarbiausia paauglystės užduotis. Paauglystėje asmenybės raida lemia, kaip jaunuoliai pasirengia pasitikti suaugusiojo vaidmenis ir tapti nepriklausomi.

Kada verta sunerimti

Paauglystėje asmenybės funkcijos stiprėja, bet normali raida apima ir problemas: patiriama tapatumo sumaištis, intensyvios emocijos ir sunkumai jas reguliuoti, abejonės dėl savivertės, kyla nesklandumų santykiuose su tėvais, krizių santykiuose su draugais. Tuo pat metu paaugliai geba į sunkumus pažvelgti – juos tyrinėti, svarstyti ir reflektuoti su draugų ar suaugusiųjų pagalba, prisitaikyti prie reikalavimų, bendradarbiauti, domėtis, priimti ir toleruoti įvairias kitų žmonių perspektyvas ir toliau atlikti kasdienes užduotis.

„Tai normalaus, nors suaugusiems ir keliančio iššūkius, asmenybės funkcionavimo išraiška, apimanti praeinančias krizes“, – sako prof. R. Barkauskienė.

Vertėtų sunerimti, jei paauglys deda pernelyg daug pastangų prisitaikyti. Tai neretai palydima „kaukės dėvėjimo“, kai savęs suvokimas paremiamas tik kitų nuomone, o ne savo autentiška patirtimi. Arba perdėtai stengiamasi išlikti savimi „užsidedant šarvus“, kurie trukdo paaugliui tyrinėti save, priimti ne tik reikalavimus, bet ir kūno pokyčius.

„Sustojęs, nevystomas savęs supratimas skatina nusivertinimą arba išpūstą savęs vaizdą. Užstringama aukštuose reikalavimuose sau ir begalinio tobulumo siekyje: bijoma nesėkmės, pasiduodama atstūmimo ir priešiškumo jausmams, kaltinami kiti, prarandamas normos jausmas. Paauglys patenka į nuolatinę emocinės disreguliacijos krizę: patiria intensyvias ir kintančias emocijas arba, atvirkščiai, jaučiasi emociškai tuščias. Abiem atvejais vengiama galvoti apie save, paaugliai nesusimąsto, ką daro, kaip tai veikia kitus, arba itin nerimauja, kad yra našta kitiems“, – teigia profesorė.

Tokie paaugliai, ieškodami būdų, kaip palengvinti sudėtingų patirčių patyrimą, gali pradėti save žaloti, vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, įsitraukti į netinkamus seksualinius santykius, pasiduoti suicidiškoms mintims, jie patiria panikos atakas, atsiriboja nuo socialinio gyvenimo, neretai formuojasi depresijos sutrikimas.

„Svarbiausia yra tai, kad kitiems labiausiai matomas tampa įvairus disfunkciškas elgesys, kuris yra tik asmenybės funkcionavimo sutrikdymų ledkalnio viršūnė. Būtent dėl šių matomų sunkumų dažniausiai ir kreipiamasi į psichikos sveikatos specialistus“, – sako prof. R. Barkauskienė.

Sukurtas įrankis psichikos sveikatos specialistams

Pasak mokslininkės, paaugliai pas psichikos sveikatos specialistus atsiduria dėl daugybės problemų: „Kuo sudėtingesnės, specializuotos ir staigios pagalbos prireikia, tuo stipresniais asmenybės raidos sutrikimais paaugliai pasižymi. Tai reiškia, kad asmenybė neatlieka savo funkcijos, stokoja vidinių resursų, užtikrinančių adaptyvesnį atsaką į patiriamus vidinius ir išorinius iššūkius.“

Lietuvoje sistemingi paauglių asmenybės funkcionavimo tyrimai pradėti tik neseniai, o siekiant atpažinti tokias jautrias problemas kaip paauglių asmenybės raidos sunkumai, reikalingi moksliškai pagrįsti vertinimo instrumentai. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Raidos psichopatologijos tyrimų centro mokslininkų grupė, įgyvendindama tyrimų projektą „Pusiau struktūruotas interviu asmenybės funkcionavimo vertinimui (STiP-5.1): pritaikymas paauglių asmenybės sutrikimo diagnostikai Lietuvoje“ pagal sutartį su Valstybiniu visuomenės sveikatos stiprinimo fondu prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir bendradarbiaudama su kitais mokslininkais Europoje, pritaikė psichologiniam paauglių asmenybės funkcionavimo lygio vertinimui skirtą instrumentą – interviu su paaugliais.

„Vienas būdų atpažinti ir suprasti šiuos paauglių sunkumus ir sutrikimus yra kalbėtis su jais – specialistui užduoti tikslingus klausimus ir prašyti paauglių papasakoti apie save. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, ar olandų mokslininkų sukurtas Pusiau struktūruotas interviu asmenybės funkcionavimo lygio vertinimui (STiP-5.1) yra tinkamas ir leidžia psichikos sveikatos specialistams patikimai vertinti paauglių asmenybės raidos sutrikimus, kitaip tariant, tinkamai atskirti paauglius, turinčius asmenybės funkcionavimo sutrikdymų, jau reikalingų intervencijos“, – aiškina prof. R. Barkauskienė.

Tyrimas atskleidė, kad tik nedidelė dalis paauglių bendroje populiacijoje, maždaug apie 0.5 proc., patiria asmenybės raidos disfunkcijų. Vis dėlto apie 40 proc. paauglių, gaunančių psichikos sveikatos paslaugas, turėjo ženklius asmenybės funkcionavimo sutrikdymus.

„Taigi didelė dalis paauglių, kurie kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus dėl depresijos, nerimo, valgymo, elgesio, aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, turi asmenybės disfunkcijos ir netgi sutrikimo požymių. Tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai, kurie turi ir elgesio, ir emocinių problemų kartu, taip pat paaugliai su depresijos simptomais patiria didžiausių asmenybės funkcionavimo iššūkių, kurie apima tiek savasties, tiek tarpasmeninio pobūdžio problemas“, – teigia tyrėja.

Šis asmenybės disfunkcijos ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų sutapimas gali sunkinti gydymą, nes standartinės intervencijos, taikomos depresijai, nerimo ar kitiems sutrikimams, sprendžia tik dalį problemų. Pasak tyrimo vadovės, tikimasi, kad psichikos sveikatos specialistams tyrinėtas ir parengtas taikyti praktikoje instrumentas padės gerinti paauglių psichikos sveikatos priežiūros kokybę: „Jis leis atpažinti labai svarbias paauglio raidos ir funkcionavimo sritis ir skatins intervencijas, kurios galės paremti asmenybės funkcijų raidą, stiprins paauglio resursus, reikalingus asmenybės organizacijai sustiprinti.“

Šis straipsnis yra dalis VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Raidos psichopatologijos tyrimų centro įgyvendinamo projekto „Pusiau struktūruotas interviu asmenybės funkcionavimo vertinimui (STiP-5.1): pritaikymas paauglių asmenybės sutrikimo diagnostikai Lietuvoje“ (Nr. (1.78 MR) SU-1074/S-144), finansuojamo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija, lėšomis.