Investuotojams gynybos ir saugumo srityje pritraukti – papildomas 250 mln. eurų finansavimas

Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų iniciatyva dar labiau didinamas finansavimas gynybos ir saugumo srityje veikiančioms įmonėms. Pagal finansinę paskolų priemonę „Milijardas verslui“ šio sektoriaus įmonių projektams finansuoti papildomai skiriama 250 mln. eurų. Tai padės pritraukti investuotojų į šį ypač svarbų Lietuvos pramonės sektorių ir padidins jo konkurencingumą.

„Iki šiol priemonės „Milijardas verslui“ paskolų lėšomis galėjo pasinaudoti tik Lietuvos įmonės. Nuo šiol paraiškas pagal šią priemonę galės teikti ir užsienio investuotojai, kurie dar nėra įsisteigę Lietuvoje, tačiau planuoja investuoti mūsų šalyje. Todėl, atsižvelgdami į geopolitinę situaciją ir būtinas saugumo reikmes, numatėme skirti dar papildomai 250 mln. eurų vien tik gynybos ir saugumo srityje veikiančių įmonių projektams finansuoti. Taip lengviau pritrauksime aukštos pridėtinės vertės projektų ir pasaulinio lygio įmonių iš įvairių sektorių – jos kurs gerai mokamas darbo vietas ir taip stiprins Lietuvos ekonomiką“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pagal papildomo finansavimo sąlygas gynybos ir saugumo sektoriaus verslas galės gauti investicines arba apyvartines subordinuotas, sindikuotas arba tiesiogines UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) paskolas. Šioms paskoloms, teikiamoms iš INVEGOS fondo, nebus taikomi ribojimai dėl trečiųjų šalių kontrolės ir reikšmingos žalos nedarymo principo.

„Verslo aktyvumas dalyvaujant „Milijardas verslui“ kvietime yra akivaizdus įrodymas, kad laiku sukūrėme reikalingą finansavimo priemonę – tai bus papildoma paskata toms įmonėms, kurioms tiek tradicinis bankinis finansavimas, tiek ES lėšų šaltiniai yra sunkiau prienami. Gynybos ir saugumo pramonės plėtrą skatinančios verslo iniciatyvos turi sulaukti palaikymo ir investicijų – dėl šių tikslų dirbame toliau“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvos gynybos ir saugumo sektoriaus įmonėse darbuotojų augimo tendencija yra dvigubai didesnė nei šalies vidurkis – per pastaruosius penkerius metus ji siekė apie 14 proc. Be to, gynybos pramonėje dirbančių įmonių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 21 proc. aukštesnis nei šalies vidurkis. Per pastaruosius penkerius metus šiame sektoriuje veikiančių įmonių apyvarta išaugo beveik dvigubai ir siekia apie 700 mln. eurų. 

„Apie papildomą finansavimą gynybos sektoriuje veikiančiam verslui pastaruoju metu kalba visos institucijos. Visi suprantame, kodėl to reikia, o ir kitose šalyse situacija panaši – ieškoma šaltinių didinti šio sektoriaus finansavimą. Svarbu suprasti, kad gynybos pramonėje veikiančios įmonės susiduria su itin daug reguliacinių iššūkių ir nuostatų, kadangi sritis yra atidžiai prižiūrima bei ribojama, reikalaujanti papildomų leidimų, patikrų. Norint sėkmingai veikti gynybos produktų rinkoje, reikia didelio įdirbio: siekiant įgyti patikimumą, svarbu suburti partnerius, taip pat reikia laiko, kol užsakovai (pvz., kariuomenė) atlieka pirkimų procedūras. 

Kredito įstaigos nėra linkusios skolinti gynybos pramonės įmonėms pirmiausia dėl prievolės užtikrinti, kad skolintos lėšos nebus panaudotos terorizmo ar kitų nelegaliose rinkose veikiančių įmonių, asmenų veiklai palaikyti, nes tai didina riziką finansuotojams. Be to, šiuo metu Lietuvoje daugelis šio sektoriaus įmonių dar tik pradeda savo veiklą, o tai joms dar labiau apsunkina galimybes surasti reikalingų lėšų. Todėl INVEGA jau nuo šių metų rugsėjo bus pasirengusi tiesiogiai teikti paskolas mūsų šalies gynybos sektoriaus įmonėms“, – sako INVEGOS valdybos narė ir verslo plėtros vadovė Inga Beiliūnienė. 

Paskolos pagal priemonę „Milijardas verslui“ teikiamos ir kitiems projektams, kuriais siekiama investuoti į aplinkai palankias technologijas, žiediškumo didinimą, dekarbonizaciją, energijos vartojimo efektyvumą, mažaatliekių, pažangių, novatoriškų ir skaitmeninių technologijų diegimą, taip pat ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumų plėtrą.

Priemonė įgyvendinama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva", finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.