Nuo grėsmės iki galimybės: klimato kaitos valdymas kultūriniame Kuršių nerijos kraštovaizdyje

Praėjusią savaitę Kuršių nerijoje vyko tarptautinės dirbtuvės „Kultūros paveldo (Kuršių nerijos) pažeidžiamumo klimato kaitai indeksas“ su Jameso Cooko universiteto Australijoje mokslininkais: fizinių mokslų profesoriumi, UNESCO Kultūros ir gamtos paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai katedros vadovu Scottu Heronu ir ilgamečiu UNESCO pasaulio paveldo vietovių bioįvairovės apsaugos ekspertu Jonu Day.

Iki šių metų pabaigos planuojama parengti specialią Kuršių nerijos pažeidžiamumo klimato kaitai ataskaitą, ji ruošiama pasitelkiant aukščiau minėtų mokslininkų sukurtą tarptautinę klimato kaitos pažeidžiamumo indekso nustatymo metodiką (angl. Climate Vulnerability Index, CVI).

Šis įrankis iš kitų išsiskiria tuo, kad klimato kaitos poveikio pasaulio paveldo vertybėms vertinimas yra grindžiamas išskirtine visuotine verte, moksliniais duomenimis ir bendruomenės žiniomis. Derinant klimato ekspertines ir bendruomenės žinias, nustatomos pagrindinės klimato grėsmės ir jų pasekmės vertybei, taip pat bendruomenės gebėjimas reaguoti, siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir gyvenimo sąlygų.

„Klimato kaitos keliamų iššūkių aktualizavimas, siekiant išsaugoti kultūros paveldą dabarties ir ateities kartomis, tampa įprasta šių dienų praktika. Kultūros ministerijos ir Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ partnerių, Norvegijos kultūros paveldo direktorato, iniciatyva organizuotas tarptautinis Kuršių nerijai ir Reruso kasybos miesteliui Norvegijoje skirtas projektas padėjo sutelkti skirtingų sektorių specialistus, mokslininkus ir šių vietų gyventojus. Tikiuosi, kad užsimezgęs bendradarbiavimas paskatins glaudesnį tarpinstitucinį ryšį klimato kaitos klausimams pasaulio kultūros paveldo srityje spręsti. Džiaugiuosi, kad būtent šiuo svarbiu projektu užbaigiama itin sėkminga 2014–2021 m. EEE finansinio periodo „Kultūros“ programa“, – teigė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Dirbtuvėse Kuršių nerijoje svarstytas vietos pažeidžiamumas klimato kaitai iki 2070 metų, pasitelkus didžiausių emisijų scenarijų RCP8.5. Prognozuojama, kad anglies dioksido emisija ir temperatūra toliau kils visą XXI amžių. Ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai ryšiai bei priklausomybės ir prisitaikymo gebėjimai įvertinti identifikavus tris pagrindinius su Kuršių nerija susijusius klimatinius veiksnius: temperatūros tendenciją, pakrančių eroziją ir intensyvius kritulius.

Prof. Scottas Heronas atkreipė dėmesį, kad galutinėje Kuršių nerijos CVI ataskaitoje, be rekomenduojamų prisitaikymo strategijų, taip pat turėtų būti identifikuotos tyrimų, politikos ir gairių spragos, kurias būtina toliau nagrinėti bei užpildyti.

„Kuršių nerija ir Reruso kasybos miestelis Norvegijoje, kuriuose pastarąjį mėnesį įvyko CVI dirbtuvės, yra labai skirtingi UNESCO pasaulio paveldo kultūriniai kraštovaizdžiai, tačiau abi vietovės liudija žmonių išradingumą ir gebėjimą išgyventi sunkiomis gamtinėmis sąlygomis. Buvo vertinga šio EEE finansinio mechanizmo laikotarpio pabaigoje susitelkti į kultūros paveldą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Tai – sritis, kuriai artimiausiu metu reikės skirti dar daugiau dėmesio“, – mintimis dalijosi Norvegijos kultūros paveldo direktorato direktoriaus vyresnysis patarėjas ir EEE finansinio mechanizmo grupės koordinatorius Vegardas Berggårdas.

Tarptautinės dirbtuvės įgyvendintos bendradarbiaujant su projekto partneriais Aplinkos ministerija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.