Europos Centrinis Bankas (ECB) dar birželio mėnesį sumažino palūkanų normas 0,25 proc. Infliacijos tempai pastaruoju metu gerokai sumažėję, tad ECB nutarė, kad vėl galima pradėti aktyviau skatinti ekonomiką. Visgi, banko „Bigbank“ specialistai pastebi, kad Baltijos šalys sudaro labai mažą dalį Europos Sąjungos ekonomikos, todėl iš Lietuvos perspektyvos gali atrodyti, kad ECB reakcija galimai buvo per lėta – dalis verslo atstovų jau ir Lietuvoje pastebi gyventojų ir įmonių diržų susiveržimą.
Mažėjančios palūkanos ekonomikos aktyvumą skatina ne iš karto
Kai Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažina palūkanų normas, bankams skolintis tampa pigiau, o tai reiškia, kad atitinkamai pigiau savo klientams skolina ir bankai.
Dėl to dažnai išauga ir įmonių plėtros tempai, ypač jeigu plėtros finansavimui yra imamos paskolos. Na, o padidėjęs skolinimasis ir išlaidos skatina bendrą ekonominį aktyvumą, nes ekonomikoje cirkuliuoja daugiau pinigų.
Visgi, kaip pastebi banko „Bigbank“ verslo paskolų skyriaus vadovas Deividas Žukas, tai – tik teorija, o realybėje įvykiai gali atrodyti kiek kitaip. „Palūkanų mažinimas nėra stebuklinga burtų lazdelė. Verslų planai ir įpročiai nepasikeičia per vieną parą ir, paprastai, norint pamatyti realų poveikį, reikia palaukti bent pusmetį. Reikėtų nepamiršti, kad EURIBOR norma įmonėms paprastai peržiūrima kas 3 ar 6 mėnesius, priklausomai nuo pasirinkimo. Todėl pakeltos palūkanų normos infliacijos nesumažina iš karto, o krentančios normos nepriverčia įmonių staiga plėstis ar žmonių pirkti nekilnojamąjį turtą.“
Skirtingai nei fiziniai asmenys, įmonės savo finansus ir augimą dažnai planuoja keleriems metams į priekį ir palūkanų normų pokyčiai ar netgi pasikeitimai ekonominėje padėtyje iš karto pastebimos įtakos turi rečiau, nebent tai labai didelės įmonės.
Įmonės plėtrą Lietuvoje tęsia, tačiau ekonominę padėtį stebi atidžiai
Dar kovo mėnesį Lietuvos bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika per šiuos metus augs 1,6 proc., tačiau jau birželio mėnesį prognozė pasikeitė į 1,9 proc. augimą. Tai nėra labai spartus augimas, tačiau – augimas.
Panašios nuotaikos vyrauja ir privačiame sektoriuje. Štai pramonės lūkesčių indeksas mažėja jau 3 mėnesį iš eilės. Tai rodo, kad pramonės įmonių vadovai šiuo metu gali tikėtis nedidelio veiklos apimčių mažėjimo, kas neramina įmones ir gali vesti prie atleidimų.
Na, o dalis verslininkų vis dar planuoja savo plėtrą, nors tai daro dažniausiai tik todėl, kad plėtra buvo planuota gerokai iš anksto. Greitojo maisto tinklo „Jammi“ strategijos vadovas Žilvinas Kuprėnas sako, kad per artimiausius metus planuojama atidaryti du naujus restoranus, tačiau šis etapas buvo planuotas dar prieš kelerius metus.
Tiesa, maisto tinklo vadovybė ekonomiką seka atidžiai ir pastebi, kad klientai pradeda taupyti vis labiau: „Nors užsakymų turime daugiau, vis dažniau pirkėjai renkasi užsisakyti tiesiogiai iš mūsų ir atsiimti maistą vietoje, o ne naudojasi trečiųjų šalių programėlėmis, kurios siūlo pristatymą, bet dėl mokamo komisinio mokesčio yra apie 30 proc. brangesnės. Be to, ekonomikai prastėjant ir žmonių perkamajai galiai mažėjant, įprasta, kad žmonės pradeda dažniau lankytis žemesnėmis kainomis pasižyminčiuose restoranuose kaip mūsiškis“, – pasakoja Ž. Kuprėnas.
Panašu, kad lietuviams technologinė įranga ir mobiliojo ryšio ar interneto paslaugos yra svarbesnis prioritetas nei laiko praleidimas restoranuose. Kaip pastebi „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas, palūkanų normų pokyčiai daro poveikį labiau bendrai ekonomikos sveikatai: „Krentant palūkanoms, bet toliau augant darbo užmokesčiui Lietuvoje, perkamoji galia auga. Tas pozityviai veikia ir mūsų klientų ekonominį elgesį – žmonės drąsiau atsinaujina įrangą, perka televizorius, renkasi brangesnes, daugiau vertės suteikiančias paslaugas. Na, o rekordiškai dideles investicijas į naujos kartos 5G tinklo statybas bei turimų ryšių tinklų modernizaciją vykdome iš nuosavų lėšų, tad ECB pokyčiai „Bitės“ investicijoms apčiuopiamos įtakos neturi.“
Didesnės įmonės į pokyčius reaguoja labiau
Paprastai, didesnės bendrovės yra linkusios labiau reaguoti į sumažėjusias ECB palūkanų normas ir kitus ekonominius veiksnius, nes jos dažniau priklauso nuo didelių pinigų sumų skolinimosi savo veiklai ir plėtrai finansuoti.
„Kadangi didelės įmonės paprastai turi daugiau išteklių ir planų, kuriems reikia didelių investicijų, jos jautriau reaguoja į skolinimosi išlaidų pokyčius. Jeigu nedidelei įmonei gali užtekti 10 naujų įrenginių, tai didelė dažnai gali pirkti visą 1000 ir dažnai net ir tokiam sąlyginai smulkiam pirkiniui yra reikalingas finansavimas. O ką jau kalbėti apie transporto priemonių ar patalpų pirkimus. Todėl didesnių įmonių plėtra ir veiklos auginimas nuo palūkanų normų ir rinkos sąlygų priklauso daug labiau“, – kalba D. Žukas.
„Bigbank“ vyriausias ekonomistas Raul Eamets taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad situacija Lietuvoje ir likusioje ES kiek skiriasi, kadangi liepos mėnesį infliacija Europos Sąjungoje buvo 2,6 proc. Tai yra daugiau nei centrinio banko nustatytas tikslas (2 proc.), o Lietuvoje infliacija yra gerokai mažesnė. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad ECB sprendimai yra vėlyvi būtų neteisinga.
ECB sprendimai priimami atsižvelgiant į visą ES ekonomiką, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys sudaro tik labai mažą jos dalį. Ekonomisto teigimu, galima prognozuoti, kad dar vienas palūkanų normos mažinimas įvyks rudenį, jeigu ES infliacija ir toliau artės prie normos lygio: „Kada ta norma bus pasiekta, prognozuoti sunku, tačiau metų pabaigos terminas skamba gana tikėtinai. Prognozuojama, kad metų pabaigoje EURIBOR mažės iki 3,2–3,3 proc. lygio. Didesni mažinimai bus kitais metais, o iki 2025 m. pabaigos tikimasi, kad EURIBOR pasieks 2,2 proc.“