Baltijos jūra jau daugelį metų laikoma viena labiausiai užterštų pasaulyje. Žemės ūkis, akvakultūra, žuvininkystė, spartėjanti klimato kaita prisideda prie jos taršos ir ekosistemos kitimo. Visgi jūrą tyrinėjančių mokslininkų teigimu, jūros ir jos pakrančių valymo darbai padeda surinkti didžiąsias atliekas ir taip pristabdyti mikroplastiko taršą. Verslui, gyventojams ir nevyriausybinėms organizacijoms suvienijus jėgas, ateinančiais metais bus toliau švarinamos Baltijos jūros pakrantės, o iš jos dugno traukiami nuskendę žvejybiniai tinklai. Tam surinkta daugiau nei 50 tūkst. eurų suma.
Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į opią Baltijos jūros taršos problemą ir paskatinti bendromis jėgomis prisidėti prie jos švarinimo, bendrovė „Neste“ šią vasarą trečius metus iš eilės Baltijos šalyse inicijavo akciją „Išvien dėl švaresnės Baltijos!“.
Jos metu, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nuo kiekvieno kliento apmokėjimo, atsiskaitant už degalus mobiliąja programėle, bendrovė skyrė po 0,10 euro organizacijoms, užsiimančiomis Baltijos jūros ar jos pakrantės švarinimo darbais. Per du akcijos mėnesius iš viso surinkta 50 470 eurų suma, kuri bus paskirstyta partneriams-nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Šiemet surinkta suma – rekordinė per visą akcijos laikotarpį. Toks gyventojų įsitraukimas rodo, kad visuomenės sąmoningumas ir noras prisidėti prie švaresnės Baltijos jūros kiekvienais metais didėja. Vienas iš „Neste“ įsipareigojimų – daryti teigiamą poveikį biologinei įvairovei, todėl didžiuojamės galėdami būti svarbaus pokyčio dalimi ir suburti gyventojus bei nevyriausybines organizacijas dėl švaresnės Baltijos jūros“, – sako „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė.
Toliau vaduos Baltijos jūrą nuo nuskendusių žvejybinių tinklų
Lietuvoje jau antrus metus iš eilės „Neste“ vasaros kampanijos partnerė yra „Nardymo akademija“, kuri iš Baltijos jūros dugno traukia nuskendusius žvejybinius tinklus.
Mikroplastiko taršą sukeliantys tinklai vaiduokliai mokslininkų laikoma opia Baltijos jūros problema – juose įsipainioja žuvys ir paukščiai, į pavojų gali patekti ir dugną inspektuojantys narai. Švedijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog per kelis metus išmetama apie 5500 – 10 000 tinklų. Dažniausiai Baltijos jūroje aptinkamas didelis kiekis trosų, lynų, paskendusių plūdurų.
Akademijos vadovo Andriaus Albriko teigimu, per bendradarbiavimo su „Neste“ laikotarpį iš viso įvykdyta 10 jūros valymo ekspedicijų, kurių metu ištraukta 300 kilogramų sveriančių žvejybinių tinklų.
„Baltijos jūros tarša yra pasiekusi tokį lygį, kad švarinimo darbų užteks dešimtmečiams į priekį. Jiems kokybiškai atlikti reikalingi tiek patyrę specialistai, tiek finansinė parama. Mūsų patirtis rodo, kad tam, jog ekspedicija būtų sėkminga, būtinas nuoseklus pasiruošimas – nuodugni nuskendusio objekto analizė, komandos būrimas ir atsakomybių pasiskirstymas. Be to, ekspedicijai įvykdyti kelių valandų ar net dienos neužtenka – dažnai išplaukus į jūrą iš jos grįžtame tik po kelių parų. Be visuomenės ir verslo organizacijų pagalbos tokios Baltijos jūros švarinimo misijos būtų sunkiai įgyvendinamos“, – sako naras.
Pasak A. Albriko, priklausomai nuo oro sąlygų, artimiausia ekspedicija numatoma ateinančią savaitę.
Jūra suvienijo tris Baltijos šalis ir Suomiją
Estijoje ir Latvijoje Baltijos jūros švarinimo darbai taip pat bus atliekami su praėjusių metų partneriais.
Estijoje „Neste“ kampanijos partneris yra nevyriausybinė organizacija „Maailmakoristus“. Vasarą gyventojams ji organizavo atvirus Baltijos jūros pakrančių ir paplūdimių valymo žygius, kurių metu dalyviai buvo edukuojami apie atliekų ir žmogaus veiklos poveikį aplinkai bei klimato kaitai, Baltijos jūros būklę. Rugpjūtį, per Baltijos jūros dieną, Estijoje, Pikakari paplūdimyje, organizuota didesnio masto švaros diena, kurioje dalyvavo savanoriai narai ir iš jūros traukė išmestas šiukšles.
Latvijoje Baltijos jūros valymą nuo vadinamųjų tinklų vaiduoklių tęsia 2023 m. kampanijos partneriai – Rygos technikos universiteto Latvijos Jūrų akademija ir Mokslo ir inovacijų centras. Praėjusiais metais vienas iš tinklų vaiduoklių buvo ištrauktas iš Engurės uosto bei perduotas Mokslo ir inovacijų centrui. „Neste“ inicijuotame inovacijų renginyje studentai kūrė sprendimus, kaip pakartotinai panaudoti tinklą vaiduoklį.
Prie Baltijos švarinimo prisidedama ir Suomijoje – čia, siekdama paremti jūros biologinės įvairovės apsaugą, „Neste“ bendradarbiauja su Johno Nurmineno fondu. Pagrindinis organizacijos tikslas – saugoti jūros aplinką ir jūrinės kultūros paveldą.
2023 m. vasarą vykusios akcijos metu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje iš viso buvo surinkta 42 700 eurų suma.