Nelaimės ištinka be perspėjimo – gamtinės stichijos, pandemijos, taršą sukeliantys incidentai ar humanitarinės krizės gali netikėtai paveikti vieną ar keletą šalių. Susidūrus su didelio masto ekstremalia situacija, turimų pajėgumų gali nepakakti, tad kritiškai svarbia tampa sutelktinė pagalba. Siekiant užtikrinti koordinuotą paramą nukentėjusioms valstybėms ir jų gyventojams, Europos Sąjungoje veikia civilinės saugos mechanizmas – nelaimės atveju jis galėtų būti aktyvuotas ir Lietuvai. Viena šio mechanizmo dalių - „RescEU“ rezervo sandėlius mūsų šalyje planuojama įrengti 2025 m. pirmąjį ketvirtį.
„ES civilinės saugos mechanizmas yra pagrindinė Bendrijos priemonė, padedanti efektyviai suteikti pagalbą šalims nelaimės atveju, skatinanti institucijų bendradarbiavimą bei visuomenės parengtį. Nuo 2001 m. mechanizmas jau buvo aktyvuotas daugiau kaip 700 kartų Europos Sąjungoje ir už jos ribų – pastaraisiais metais parama keliavo į karo paveiktą Ukrainą, taip pat Turkiją ir Siriją po itin stiprių žemės drebėjimų, gaisrams siaubiant Europos miškus, šalims susidūrus su COVID-19 pandemija ar organizuojant repatriaciją iš Afganistano,“ – pasakoja Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) vadovė Audronė Sviklaitė.
Be 27 ES šalių, civilinės saugos mechanizme dalyvauja Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Islandija, Juodkalnija, Norvegija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija ir Ukraina. Nelaimės atveju, bet kuri pasaulio šalis ar tarptautinė organizacija gali kreiptis pagalbos, o ją koordinuoja Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC), stebintis įvykius visame pasaulyje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Svarbi mechanizmo dalis – Europos civilinės saugos rezervas, kurį sudaro priešgaisrinių sraigtasparnių bei evakavimo lėktuvų parkas, greitosios pagalbos komandos, lauko ligoninių ir medicinos įranga, pajėgumai reaguojant į cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius incidentus, taip pat laikino apgyvendinimo bei logistikos priemonės. Nuo 2019 metų aktyviai steigiami „RescEU“ rezervo sandėliai, kuriuose kaupiami ištekliai gali būti panaudoti ES viduje ar už jos ribų.
„Rezerve kaupiamos atsargos padeda užtikrinti tinkamą ir savalaikį atsaką ištikus krizei. Gavus informaciją iš koordinavimo centro, siunta į nelaimės paveiktą zoną suruošiama vos per 12 val. „RescEU“ rezervo sandėliai jau įsteigti 12-oje šalių, jų įrengimui Europos Komisija skyrė 690 mln. eurų. Lietuvoje „RescEU“ medicinos atsargų sandėlį numatyta įrengti iki 2026 metų, šio projekto vertė – 97 mln. eurų. Mūsų administruojamame „RescEU“ rezerve bus kaupiamos vaistų ir asmens apsaugos priemonių atsargos, kurių gali prireikti susidūrus su ekstremaliomis situacijomis –cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis grėsmėmis gyventojams, gelbėtojams bei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams,“ – teigia A. Sviklaitė.
Šiuo metu ES civilinės saugos mechanizmas aktyvuotas Šiaurės Makedonijai, Albanijai bei Bulgarijai kovojant su miškų gaisrais, finansavimas humanitarinei pagalbai skirtas potvynių paveiktam Bangladešui, Indijai ir Filipinams, taip pat uragano nusiaubtoms Mažųjų Antilų saloms Karibų jūroje, humanitarinės atsargos tiekiamos į Gazos ruožą, reikalingi resursai nuolat dislokuojami karo paveiktose Ukrainos teritorijose.
Lietuvoje „RescEU“ projektą įgyvendina Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Sveikatos apsaugos ministerija. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.