Spaudos centras
Spaudos centras
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba pristatant IX (rudens) Seimo sesijos darbų programos projektą
Gerbiami kolegos,
devintos ir paskutinės šios kadencijos Seimo sesijos programa yra pakankamai ambicinga. Į dviejų mėnesių darbų programą įtraukėme 309 įstatymų projektus (be lydimųjų). Siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė Seimo komitetai, komisijos ir frakcijos. Respublikos Prezidentas siūlo svarstyti 7, o Vyriausybė – 55 teisės aktų projektų paketus.
Be abejo, visų pirmiausia koncentruosimės į prioritetinius klausimus.
Tradiciškai svarbiausias rudens uždavinys – apsvarstyti ir priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus. Šioje sesijoje bent jau norėtume pradėti šiuos dokumentus svarstyti ir praeiti pirmąjį jų svarstymo Seime etapą. Be to, įstatymų pakeitimais sieksime didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, mažinti nelygybę mokesčių srityje ir užtikrinti efektyvią mokesčių sistemą, skatinti pažangias investicijas.
Natūralu, kad Seimo rudens sesijoje daug dėmesio bus skiriama nacionalinio saugumo klausimams. Tarp prioritetinių šios srities darbų – Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimo dėl gynybos ratifikavimas. Jis reglamentuotų Vokietijos karinių pajėgų atvykimo, išvykimo iš šalies aspektus, mokesčių, švietimo ir medicinos paslaugų tiekimo, kitus su Vokietijos brigados dislokavimu susijusius klausimus.
Darbų programa numato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas, kuriomis būtų įvestas draudimas su įslaptinta informacija dirbantiems valstybės pareigūnams vykti į Lietuvai nedraugiškas šalis.
Taip pat numatyta svarstyti Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimus, kuriais norima plėtoti organizacijos veiklą ir stiprinti jos pajėgumą. O Elektros energetikos įstatymo pokyčiai bus orientuoti į siekį apriboti nacionaliniam ir energetiniam saugumui grėsmę keliančių valstybių tiekėjų ar gamintojų valdymo sistemų naudojimą saulės ir vėjo elektrinėse.
Spręsdami nacionalinio saugumo klausimus turime nepamiršti ir prigimtinių kiekvieno žmogaus teisių ir laisvių, nes tai taip pat neatsiejama saugumo dalis.
Pavasario Seimo sesijoje sėkmingai pradėjome svarstyti ilgai laukto Tautinių mažumų įstatymo projektą. Tikiuosi, kad iki šios sesijos pabaigos mums pavyks jį sėkmingai apsvarstyti ir priimti.
Užtikrinant žmonių su psichine negalia teises pribrendo reikalas svarstyti ir neveiksnumo instituto atsisakymo klausimą. O štai įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais bus siekiama skatinti užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, socialinę ir užimtumo integraciją.
Be to, šioje sesijoje numatoma priimti svarbių sprendimų ir kitose valstybės valdymo srityse.
Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų pakeitimais bus siekiama sistemiškai peržiūrėti ir subalansuoti sankcijų sistemą, užtikrinti bausmių tarpusavio suderinamumą ir proporcingumą, išplėsti galimybes už nesunkius nusikaltimus taikyti daugiau alternatyvių bausmių.
Numatomais Azartinių lošimų įstatymo pokyčiais siekiama mažinti nelegalių lošimų prieinamumą ir didinti lošėjų interesų apsaugą.
Nauja Socialinių paslaugų įstatymo redakcija planuojama tobulinti asmeninės pagalbos teikimo tvarką. Bus svarstomi ir Pensijų kaupimo įstatymo pokyčiai, kuriais būtų patobulinta kaupimo sistema, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo pastabas, sudarant kaupiantiems asmenims galimybę tam tikrais atvejais išimti bent dalį sukauptų lėšų.
Manau, jau visos parlamentinės partijos sutaria, kad tokie pokyčiai reikalingi. Bet kartu stipriai skiriasi požiūriai, kokios apimties turėtų būti naujas teisinis reguliavimas. Viliuosi, jog pavyks pasiekti žmonių lūkesčius atitinkantį kompromisą.
Vienu iš prioritetinių darbų įvardyčiau ir naujos redakcijos Miškų įstatymo svarstymą. Juo būtų numatyta gamtos vertybių apsaugai palanki miškininkystė, rezervinių miškų įtraukimas į kompleksinę miškų ūkio veiklą, atsižvelgiant į klimato kaitos ir biologinės įvairovės iššūkius.
Planuojami Pašto įstatymo pokyčiai, kuriais būtų peržiūrėtas universaliosios pašto paslaugos teikimo reguliavimas, o Viešojo administravimo įstatymo pakeitimais siekiama nustatyti proporcingas gyventojams ir verslams išduodamų leidimų sąlygas.
Be to, šios sesijos darbų programoje numatytos įstatyminės pataisos, kurios įtvirtintų teisę žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš Politinių organizacijų narių registro, siūlymai denonsuoti Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, Seimo statuto pakeitimai ir daugelis kitų svarbių sprendimų.
Gerbiami kolegos,
žvelgdami į prabėgusius ketverius bendro darbo metus norėčiau pasidžiaugti, jog nepaisant krizių ir iššūkių, kuriems reikėjo neatidėliotinų mūsų sprendimų, pavyko esmingai pagerinti teisėkūros kokybę. Tai, ką kadencijos pradžioje įvardinau kaip vieną pagrindinių prioritetų.
Kad parlamento tikslas turėtų būti ne didžiavimasis įstatymų projektų gausa, kaip neretai anksčiau būdavo, o jų kokybė, įsigilinimas į problematiką ir aktualių klausimų sprendimas iš esmės, o ne „bėgte“ priimat tūkstančius įstatymų.
Tai rodo ir šios sesijos darbotvarkė. Palyginti su praeitos kadencijos Seimo paskutinės sesijos darbotvarke, ji yra beveik dviem šimtais penkiasdešimčia (250) teisės aktų projektų trumpesnė.
Per aštuonias Seimo sesijas priimta trimis šimtais septyniolika (317) teisės aktų mažiau; registruota tūkstančiu šimtu aštuoniolika (1118) teisės aktų projektų mažiau; trečdaliu sumažėjo teisės aktų, priimamų skubos ar ypatingos skubos tvarka, o ypatingos skubos taikymo atvejų sumažėjo net 10 kartų! Ir tai vyko nepaisant ypatingai sudėtingos sesijos konteksto, su kuriuo negali lyginti nei praėjusi, nei kitos ankstesnės kadencijos.
Todėl šiandien noriu Jums padėkoti už bendrą darbą ir palinkėti, kad ir šioje Seimo sesijoje dirbtume taip, kad turėtume progos susitikti čia ir po rinkimų.
Ačiū ir gerų visiems darbų.