Seimo narys, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas registravo Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria siūloma į atmintinų dienų sąrašą įtraukti liepos 21-ąją – Partizaninio karo pradžios dieną. Taip siekiama išsaugoti Lietuvos valstybingumo kūrimui ir įtvirtinimui istoriškai reikšmingą partizaninio karo pradžios atminimą.
Pagal tarptautinę humanitarinę teisę karo pradžia – tai karo veiksmų faktinės pradžios formalaus paskelbimo, net jeigu dar praktiškai nėra prasidėję kovos veiksmai, momentas. Lietuvos ginkluotame pasipriešinime karas paskelbtas nebuvo. Europoje tebevyko Antrasis pasaulinis karas, Lietuva dar buvo okupuota nacistinės Vokietijos, kuri kariavo su bolševikine Sovietų Sąjunga. Frontui traukiantis iš rytų, Raudonoji armija šiaurės rytų Lietuvos sieną peržengė 1944 m. liepos 4 d.
L. Kasčiūnio teigimu, karo istorikai karų pradžia laiko ir pirmąją karinių susidūrimų dieną. Pirmasis susidūrimas, kurį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras aptiko archyviniuose dokumentuose – tai NKVD Panevėžio apskrities skyriaus duomenys, kai 1944 m. liepos 21 d. Šimonių valsčiaus partizanai apšaudė Raudonosios armijos karius. Dokumente minima, kad kautynių metu žuvo okupacinės sovietų kariuomenės leitenantas ir 6 kareiviai. Dėl to 1944 m. liepos 21-oji laikytina formalia partizaninio pasipriešinimo prieš antrąją sovietų okupaciją data.
„Ši data simboliška ir tuo, kad lygiai prieš ketverius metus – 1940 m. liepos 21-ąją – marionetinis sovietinis Lietuvos valdžios organas – Liaudies Seimas – pagal Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS vadovybės parengtą politinį scenarijų paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką ir priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, tuo de jure įteisinant Lietuvos okupaciją. Tuo tarpu 1944 m. liepos 21-ąją prasidėjęs ir daugiau nei dešimtmetį tęsęsis partizaninis karas prieš sovietų okupantus išreiškė tikrąją lietuvių tautos valią“, – sakė krašto apsaugos ministras.