Spaudos centras
Spaudos centras
Į Lietuvą iš Baltarusijos prieš dvidešimt metų persikėlęs Europos humanitarinis universitetas (EHU) skleidžia vakarietiškas vertybes ir demokratines idėjas, o jų Baltarusijai reikia kaip niekad anksčiau, teigia konferencijoje „Quo vadis European Humanities University?“ dalyvausiantys akademikai ir politikai.
Savo ruožtu juos diskusijai apie EHU ir analogiškų universitetų ateitį į Vilnių sukvietę universiteto įkūrėjai džiaugiasi, kad būtent Lietuva ir anuomet, ir dabar prisiima lyderystę būti EHU globėja ir šio svarbaus tarptautinio dialogo platforma. Todėl neatsitiktinai rugsėjo pabaigoje rengiamoje konferencijoje bus aptariamas EHU vaidmuo Europoje, humanitarinių universitetų ateitis bei misija ir tremtyje esančių aukštojo mokslo įstaigų reikšmė. Jos metu žinomi akademikai ir intelektualai diskutuos apie universiteto vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei atskirų universitetų individualią tapatybę.
Konferencijoje, be kitų pripažintų ekspertų iš viso pasaulio, dalyvaus Bostono koledžo Filosofijos profesorius Johnas Sallisas, Amjeno universiteto Prancūzijoje Filosofijos profesorius emeritas Jeffrey Andrew Barashas, buvęs Europos integracijų studijų centro vadovas, Bonos universiteto Vokietijoje Politikos mokslų ir sociologijos instituto profesorius emeritas Ludgeris Kühnhardtas, pirmasis JAV ambasadorius Baltarusijoje Davidas L. Swartzas bei kiti kalbėtojai.
Rugsėjo 27-28 dienomis Vilniuje, EHU vyksiančioje konferencijoje kalbėsiantis Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pabrėžia, kad šiame universitete yra klojami Baltarusijos keliai į Europą.
„EHU yra vieta, kur kuriama Baltarusijos ateitis Europoje“, – teigia Ž.Pavilionis.
Skleidžia vakarietiškas vertybes
EHU buvo įkurtas 1992 metais, žlugus Sovietų Sąjungai ir Baltarusijai tapus nepriklausoma valstybe. Pasak universiteto įkūrėjo ir ilgamečio rektoriaus Anatolijaus Michailovo, per vos 12 metų EHU pavyko tapti labiausiai tarptautiniu mastu pripažintu universitetu šalyje. Šios sėkmės paslaptis – bandymas kvestionuoti iš komunistinės ideologijos paveldėtą mąstymo būdą.
„Mes aiškiai orientavomės į europietiškos intelektualinės tradicijos, nuo kurios buvome atplėšti ilgus dešimtmečius, įsisavinimą. Dėl to universitetas tapo platforma svarbiems įvykiams, kuriuose aktyviai dalyvavo pirmaujantys ekspertai bei įvairių disciplinų specialistai iš Šiaurės Amerikos ir Europos“, – sako ilgametis EHU vadovas.
Anot Ž.Pavilionio, nors universitetas nebuvo steigiamas tam, kad dirbtinai kurtų opoziciją valdančiam režimui, natūralu, kad šią aukštąją mokyklą baigę ir europietišką diplomą gavę asmenys priešinsis režimui, padariusiam viską, kad Baltarusija prarastų kelius į Europą ir de facto būtų okupuota Rusijos.
„Mes, lietuviai, žinome, kad kelias į laisvę yra ilgas procesas. Viena yra išsikovoti ją formaliai, visai kas kita yra sukurti ją kokybišką, išmokti pagarbos kito nuomonei, tolerancijos ar tiesiog nesodinti į kalėjimą kitaip mąstančiųjų. Tačiau tie, kurie apsisprendžia eiti šiuo keliu, laimi“, – tikina Lietuvos parlamentaras.
Tinkamas metas apmąstyti svarbą
Visgi pašnekovai pabrėžia, kad EHU persikėlimas į užsienį kelia sunkumų tiek universiteto bendruomenei, tiek pačiai institucijai. Be to, ir pats humanitarinis mokslas šiuolaikinėje visuomenėje nebėra vertinamas taip reikšmingai, kaip anksčiau, o tai verčia permąstyti tokių universitetų svarbą.
„Buvimas tremtyje kelia iššūkių, su kuriais būdamas savo šalyje nesusidurtų joks universitetas. Be to, pats humanitarinis ugdymas, net ir turtingas universitetines tradicijas turinčiose šalyse, šiuo metu išgyvena gilią krizę. Mums visiems reikia radikaliai peržiūrėti požiūrį į žmogaus gyvenimo tikrovę, dabartinę realybę ir gerove, kuriomis suinteresuota kiekviena valstybė“, – sako A.Michailovas.
Jam antrina ir buvęs kito unikalios tapatybės – LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje – dekanas J.D.Miningeris, šiuo metu einantis Amerikos universiteto Bulgarijos sostinėje Sofijoje dekano pareigas ir taip pat atvykstantis į šią konferenciją.
„EHU yra išskirtinis atvejis Lietuvos aukštajame moksle, todėl dažnai buvo suprantamas kaip autsaideris dėl baltarusiškos kilmės ir tapatybės bei įsipareigojimų laisvųjų menų filosofijai ir dėstymo metodikai bei turiniui. Tačiau naujoje aukštojo mokslo epochoje Lietuvoje ir už jos ribų, kai įvairovė jau akivaizdi ir net sveikintina, EHU išskirtinumas tampa ne tik tiesiog išskirtinumu, bet ir galimybe dėl šio savo ypatumo darniai integruotis į naująjį aukštojo mokslo kraštovaizdį“, – aiškina J.D.Miningeris.
Pašnekovai pabrėžia, kad EHU yra unikalus ne tik Baltarusijai ar Lietuvai, tačiau ir visam regionui, ir yra tapęs savotiška kryžkele tarp Rytų ir Vakarų ir flagmanas nešti vakarietiškas vertybes nedemokratiškų režimų supančiotoms Rytų kaimynėms.
Daugiau apie konferenciją: quovadis.ehu.lt